Vilniuje vykstančioje PSO Europos regioninio komiteto sesijoje 53 Europos regiono valstybių vyriausybių atstovai sutarė artimiausiu metu rengti specialiai migrantų ir sveikatos problemoms skirtą aukšto lygio PSO regioninio komiteto konferenciją, pranešė komitetas.
Valstybių atstovai pakvietė organizaciją „adekvačiai reaguoti“ į išaugusius emigrantų srautus bei prisidėti visomis priemonėmis.
Anot PSO komiteto pranešimo, organizacija „palaiko valstybes siūlydama medicininę paramą“, taip pat žada remti šalis teikdama informaciją, apmokant medicinos personalą migrantų priėmimo vietose.
„Pabėgėliams ir migrantams judant, turi būti sustiprinta tarpvalstybinė koordinacija Europos regione, taip pat ir su migrantų kilmės ir tranzito šalimis“, - pranešime nurodo PSO Europos regioninio komiteto direktorė Žužana Jakab.
Ji pabrėžė, jog Europos regiono šalių pastangos, kalbant apie pabėgėlius, turi būti sukoncentruotos į tokias priemones kaip skiepijimas nuo vaistams atsparių ligų, taip pat skubios pagalbos sužeistiesiems, nėščiosioms bei gimdyvėms, vaikams teikimas, vaistų parūpinimas sergantiesiems chroninėmis ligomis, psichosocialinė rūpyba.
Anot jos, dabartinė situacija reikalauja „regioninio, suprantamo ir sisteminio visuomenės sveikatos atsako“.
PSO taip pat atkreipia dėmesį, jog nepaisant visuomenės susirūpinimo, nėra jokio „sisteminio ryšio“ tarp migracijos ir infekcinių ligų paplitimo.
„Nebūtinai tiesa yra tai, kad žmonės, vien dėl to, kad migruoja ar bėga nuo karo, nėra paskiepyti ar jiems nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos prieš kritinę situaciją. Ši asociacija nebūtinai paremta įrodymais“, - žurnalistams pirmadienį sakė Santino Saveroni, PSO komiteto Europos visuomenės sveikatos ir migrantų koordinatorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, pernai kilus Ebolos protrūkiui vakarų Afrikoje, nebuvo „nė vieno atvejo“, kuomet ši liga Europoje būtų perduota pabėgėlių ir migrantų iš Afrikos.
PSO komiteto Užkrečiamų ligų ir sveikatos saugos skyriaus vadovas Guenaelis Rodier tikino, kad tiek ŽIV, tiek tuberkuliozė yra kur kas labiau paplitusios Europoje, nei Viduriniuose Rytuose, iš kur į Europą plūsta daugiausia emigrantų.
„Svarbiausia šiuo metu yra vaistams atspari tuberkuliozė. Ir ji prognozuojama Europoje, ne Viduriniuose Rytuose“, - sakė jis.
Ekspertas paneigė mitą, jog irakiečiai ar sirai yra prastai skiepijami nuo tymų. Jis ramino, kad, priešingai nei įsivaizduojama, migrantai neperneša ne tik Ebolos, bet ir Vidurio Rytų kvėpavimo sindromo (MERS) virusų .
„Šios ligos atnešamos ne migrantų. Žiūrint į paskutinus atvejus Europoje, jos atneštos keliautojų, darbuotojų, kurie vyksta dirbti, rūpintis pacientais ir grįžta po medicininės evakuacijos. Siekiant aiškumo - šios ligos migrantų nebus atneštos į Europą migrantų ir pabėgėlių“, - nurodė G.Rodier.
PSO duomenimis, visi 15 MERS infekcijos atvejų, kurie Europos regione buvo užfiksuoti nuo 2012-ųjų, kilo ne dėl pabėgėlių, o dėl turistų bei keliautojų judėjimo.
G.Rodier taip pat pabrėžė, kad lyginant atvykstančių pabėgėlių skaičių su šalyse esančių gyventojų skaičiumi, tai „nėra didelis iššūkis“ valstybėms. Anot jo, esminė ES valstybių užduotis yra „suteikti migrantams sveikatos apsaugą“ ir tai esą yra naudinga tiek patiems atvykėliams, tiek juos priimančioms šalims.
Masoudas Dara, PSO Europos regioninio komiteto vyresnysis patarėjas kovai su tuberkulioze pabrėžė, kad, pavyzdžiui, tarp sirų susirgimų tuberkulioze siekia 17 iš 100 tūkst. žmonių, tuo metu Europoje iš 100 tūkst. žmonių vidutiniškai serga 44.
M.Dara teigimu, PSO parengė penkerių metų planą, kuriame numatytos naujos diagnostinės priemonės, nauji veiksmingi vaistai, kurie šiuo metu kompensuojami ne visose ES valstybėse.
Vilniuje iki ketvirtadienio posėdžiaujantis PSO Europos regioninis komitetas be migrantų krizės taip pat aptars bei priims sprendimus formuojant fizinio aktyvumo, kovos su rūkymu, moterų sveikatos politiką, svarstys PSO reformos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkius.
