Lietuvoje vis dar priimta laikyti vaikų lytinio gyvenimo pradžią kone kaip skandalą.
Tai beveik visuomet šokiruoja tėvus (tuo tarpu jie pamiršta, kokie jie buvo patys tokiame amžiuje). Tai ką daryti, jei jūsų duktė anksti pradėjo seksualinį gyvenimą? Ar galima kištis į jos asmeninį gyvenimą? Kuriais atvejais tą galima daryti, o kada nerekomenduojama?
Vita C. rašo: „Niekad negalvojau, kad turėsiu tokių problemų su dukra. Atsitiktinai sužinojau, kad ji palaiko intymius santykius su vyriškiu, vyresniu dešimčia metų. O jai viso labo šešiolika! Blogiausia, kad tas vyras yra vedęs. Tiesa, su šeima negyvena, bet neišsiskyręs, turi sūnų.
Kokia ateitis laukia mano dukters? Visas jos gyvenimas gali būti sugadintas. Bet kuriuo momentu ji gali pastoti, likti vieniša motina. O net jei tas vyriškis ją ves, jis juk negalės nutraukti ryšių su ana šeima, ten liko jo vaikas.
Duktė to nesupranta. Kokios kančios jos laukia ateityje. Dabar ji visa apimta jausmų, kuriuos vadina “meile”. Radau ant jos stalo eiles, skirtas tam vyriškiui. Pati kažkada mylėjau ir galiu vertinti kilnius jausmus. Bet dukters jausmai man atrodo tiesiog juokingi. Prisižiūrėjo televizijos serialų apie romantišką meilę. Ji viską išsigalvojo, nemanau, kad tie jausmai tikri. Trumpai tariant, mano namuose nutiko nelaimė. Nežinau, ką daryti“.
Pirma, galima tik pagailėti Vitos D., kuri prarado ryšį su dukra. Ir iš visko matosi, jog tas nutiko gerokai anksčiau, prieš prasidedant tai istorijai. Anksčiau ar vėliau jūsų duktė įsimylės. Tam turite būti pasirengus. Norint išvengti streso šioje situacijoje, nėra kito kelio, kaip sukurti tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius.
Štai kitas pavyzdys. Elvyros B. santykiai su motina irgi buvo nuoširdūs, bet praėjus trims mėnesiams nuo draugystės su vyriškiu pradžios, ji prisipažino motinai, „kad daugiau nepajėgia savęs suvaldyti“. Kaip pasielgė Algimanta, jos motina? Paklaiko iš siaubo nuo minties apie būsimą intymų suartėjimą (dukrai ką tik sukako septyniolika)? Užrakino dukterį jos kambaryje, kad ta nepabėgtų? Ne, žinodama dukters charakterį, Algimanta suprato, kad vis tiek ji padarys savo. Todėl neėmė nieko drausti, o susitaikė su mintimi, kad dukra pradės intymų gyvenimą. Tiesiog ją nuodugniai apšvietė, kaip išvengti nėštumo...
Elvyros ryšys su vyriškiu truko pusmetį. Visą tą laiką motina žinojo, kur išeina duktė. Tai baisu? Galbūt: bet dar baisiau, jei duktė būtų melavusi motinai, kad išeina pas draugę. Praėjo pusė metų, Elvyra susipyko su savo pirmuoju vyriškiu ir tuo viskas baigėsi. Iki dvidešimties ji daugiau su niekuo nesuartėjo. Bet to atvejo dėka, ji visam gyvenimui išsaugojo pasitikėjimą motina: ir toliau joje ieškojo supratimo ir meilės.
Tai gal tada nereikia „kovoti su gamta“? Gal suteikti savo vaikams „visišką laisvę“? Ta lazda turi du galus! Viskas priklauso nuo to, kokia yra mergina, kokia jos asmenybė. Ar moka ji nors kiek valdyti save (tokiu žmogumi galima ir patikėti, kad jis pats yra savo poelgių šeimininkas). Bet jei jūsų duktė jau demonstravo savo perdėtą emocionalumą, nesuvaldomą charakterį, tai “draudžiamosios priemonės” gali pasirodyti esą būtinos. Tik reikia protingai tą daryti. Nereikia užrakinti beveik suaugusio žmogaus, juo labiau – kasdien kelti skandalus arba mušti. Tuo jūs nieko nepasieksite. Bus dar blogiau (dukra galutinai nuo jūsų nutols ir pabėgs).
Vienintelis būdas paveikti dukrą – ramiai pasikalbėti su ja, apeliuoti į jos protą, atkurti pasitikėjimą. Žinoma, tai nėra paprasta, reikalauja laiko ir kantrybės. Bet anksčiau ar vėliau ramus tonas, įkalbinėjimai, kantrybė ima veikti žmogų. Tokiais atvejais galima atkalbėti dukrą suartėti su vyriškiu (jei tai dar neįvyko, bet prie to einama). Kitais atvejais lieka tik apsaugoti ją nuo kraštutinumų. Pavyzdžiui, susitaikyti su mintimi, kad jūsų duktė jau gyveną lytinį gyvenimą, bet pasistengti, kad tai nesibaigtų nėštumu. Ir kad, neduokdie, neužsikrėstų venerine liga.
Įsidėmėkite: dauguma ankstyvų lytinių santykių vis tik baigiasi be pasekmių. Ryšys nutrunka pats savaime, ir mergina vėl kurį laiką neturi partnerio. Tas turėtų jus nuraminti. Neieškokite tragedijos ten, kur jos nėra! “O kas, jei po pirmo, ji turės antrą, o paskui trečią vyriškį?” Jums nerimą kelia tokios mintys? Remiantis statistika (tiesa, vakarietiška), po pirmosios intymios patirties apie septyniasdešimt procentų merginų ilgą laiką (iki kelerių metų) susilaiko nuo lytinių santykių. Tai paaiškinama tuo, jog pirmasis vyriškis paprastai palieka gilų pėdsaką jaunos moters jausmuose, ir paskui jį ne taip lengva pakeisti.
Kitas reikalas, jei jūsų dukrai ne 16-18, o 14-15 metų (jau nekalbant apie trylikametes ar jaunesnes). Tokio amžiaus mergaitės neretai elgiasi kaip papuolė, visiškai nejaučia atsakomybės nei už savo gyvenimą, nei už jausmus tėvų, kuriems skolingos gyvybę. Tokiam amžiui pateisinamas ir tiesioginių draudimų panaudojimas (neleisti mergaitės į įtartinus susibūrimus, drausti jai vėlai grįžti, kontroliuoti kiekvieną jos žingsnį, jei mergaitė suteikia pagrindo nerimui ir jūs ja nepasitikite). Žinoma, tą daryti reikia maksimaliai švelniau, stengiantis neužgauti jos savimeilės (pavyzdžiui, ne tiesiog uždrauskite jai vykti su įtartina kompanija į užmiestį, o pasiūlykite kokį nors pakaitalą – nueikite drauge į čiuožyklą, apie kurią ji svajojo! Išleiskite su drauge į kiną!). Vėliau ji pasakys jums ačiū už tai, kad ją apsaugojote nuo bėdos.
