Su vyru esame susituokę 2 metus, auginam sūnelį. Iki santuokos draugavom apie metus. Paskutinius metus seksas tapo kaip pareigos atlikimas, jokio malonumo.
Ta pati poza, ta pati vieta… O dabar jo visai jau nėra.. Kai klausiu vyro, ar jį tenkina toks seksas, sako, kad taip. Beveik nebendraujam… Beveik jo nematau… Grįžta vėlai arba tada, kai jau miegu.. Dabar dar ir sveikatos problemų turi, visai užsidarė savyje.
Kai tik bandau kalbėtis, girdžiu, kad niekas jo nesupranta. Kaip jį suprasti, jei jis nieko nepasakoja… Kankinamės abu – aš dėl tokių santykių šeimoje, jis dėl kažko kito. Gyvenam kiekvienas sau. Laisvalaikis kartu – tikra kančia, vieni pykčiai ir rietenos.
Tai mano apranga neitinka, tai makiažo per daug, tai į mane žiūri kiti vyrai… Tačiau kai nematom vienas kito, pasiilgstam. Na, tikrai kažkokia sumaištis. Stengiuosi daryti viską, kad tik jis būtų laimingas: namai švarūs, valgis visada laukia (nors ir tas jau neįtinka). Patarkit, prašau, ką nors. Man jau sunku darosi, juolab kad gyvenam ne Lietuvoje ir nėra su kuo pasidalinti išgyvenimais…
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Labai sunku jūsų situacijoje kažką patarti, nes labai neaišku, kokios tikrosios šios krizės priežastys. Galbūt reikėtų rimtai pagalvoti, kada jūsų santykiai ėmė keistis. Kas galėjo pabloginti jūsų santykius? Jeigu būtų aiškesnės priežastys, lengviau būtų nuspręsti, ką daryti. Jeigu atsakymo nepavyksta rasti patiems, patarčiau kreiptis į profesionalus.
