Turiu problemą, kuri susijusi su bendravimu. Pradėsiu nuo to, kad esu 19 metų studentas ir studijuoju verslą. Ši specialybė labai susijusi su bendravimu ir tai man kelia sunkumų, nes nemoku tinkamai kalbėti su žmonėmis, nemoku tinkamai išreikšti minčių, kalbu neužtikrintai, drebančiu balsu, bijodamas suklysti, net pats jaučiu, kaip be pasitikėjimo tie žodžiai skamba.
Jau teko dalyvauti keliuose verslo susitikimuose, kuriuose aš pasakydavau vos kelis žodžius. Kai manęs paklausdavo, ar klausimų bus, aš į tai nežinodavau ką atsakyti ir atsakydavau „ne“ arba ką nors kvailo. Tačiau iš tiesų, kai susitikimas baigiasi, mano galva būna pilna klausimų, kurių tuo metu net nesugalvojau.
Ne tik per tokius susitikimus nesugebu kažko pasakyti. Kai reikia kalbėtis ar susipažinti su nauju žmogumi, visa laiką tyliu arba pasakau tik kelis nereikšmingus žodžius… Net artimų draugų rate nesugebu tinkamai visko išsakyti, nors ir nejaučiu jokios baimės. Galbūt tiesiog aš to nesugebu…
Matau, kaip kiti mano draugai drąsiai ir aiškiai dėsto mintis per įvairius pokalbius ar bendraudami su bet kokiu žmogumi, ir nesuprantu, kodėl aš taip negaliu. Noriu tai pakeisti, bet nežinau kaip. Man keistis yra labai sunku, todėl prašau kokio nors patarimo, nuo ko pradėti, kad galėčiau laisvai reikšti mintis ir pasitikėti savimi.
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Savo laiške rašote, kad nesugebate tinkamai išreikšti savo minčių, todėl bendraudamas jaučiatės labai suvaržytas. Tikriausiai vien mintis, kad kažko nesugebate, verčia jus gūžtis situacijose, kur reikia pasirodyti, būti kitų žmonių išgirstam. Tokiu būdu patenkate į užburtą ratą, iš kurio išėjimo nerandate.
Vargu, ar paprasto patarimo jums galėtų užtekti, nes patarimas galėtų būti tik labai bendro pobūdžio – jums reikia geriau suprasti save, savo mintis ir jausmus. Priimdamas save tokį, koks esate ir be smerkimo, saugesnis jaustumėtės būdamas su kitais.
Didelis drovumas socialinėse situacijose gali tapti rimta kliūtimi. Jo šaknys dažniausiai slypi vaikystėje, kuomet trūko adekvataus palaikymo, padrąsinimo iš tėvų. Rekomenduočiau pasiieškoti psichoterapinės pagalbos, nes vienam pačiam keistis gali būti sunku.
