Atsiduoti ar pasiaukoti?
Dažnai susitinku su vyresniais žmonėmis. Stebiu, kokie jie buvo ir yra atsidavę savo vaikams, anūkams. Ir kartu stebiu, kad dauguma jų yra mažai laimingi ir mažai patenkinti. Tėvai, kalbėdami apie savo jau suaugusius vaikus, guodžiasi, jog vaikai vis dar nenori gyventi savarankiškai, engia visaip savo tėvus ir vietoj pagalbos tėvams, dar reikalauja pagalbos sau. Mažai ką stebina frazė – užlipę tėvams ant sprando.
Visatoje galioja priežasties – pasekmės dėsnis. Tėvai yra tie, kurie kuria daug metų įvairias priežastis savo vaikams. Pastarųjų elgesys yra pasekmės. Sakoma, kad didžiulę įtaką tėvai vaikams gali daryti 21- erius vaikų gyvenimo metus. Vėliau tėvai mato savo indėlio pasekmes. Ir jos ne visada patinka ar džiugina.
Yra dar vienas dėsnis: tėvai yra duodantys, vaikai yra imantys. Tėvai yra aukščiau stovintys už vaikus, tėvams vaikus valia globoti, mylėti, saugoti. Išmintingasis a.a. profesorius Albertas Piličiauskas sakydavo – valia mylėti reikliai. Įsisąmoninkime: išmintinga meilė netiesia kelių tėvams ant galvų, ji padeda susikalbėti tėvų ir vaikų širdims.
Per stipri meilė vaikui
Didelė bėda yra mūsų visuomenėje. Dauguma moterų gimdo vaikus tik dėl stereotipo – pagrindinis moters gyvenimo tikslas yra būti mama. Tačiau pagrindinis moters gyvenimo tikslas yra meilė. O vaikai gali būti tos meilės pasekmė, bet ne pagrindinis tikslas. Moteris turi laisvę pasirinkti, susilaukti jai vaikų ar ne. Motinos meilės spąstus analizuojantis Anatolijus Nekrasovas teigia, jog daugelis moterų laukiasi kūdikio nė nespėjusios atskleisti savo moteriškumo ir tuomet jos netampa nei tikromis moterimis, nei tikromis mamomis.
Tokios moterys myli per stipriai savo vaikus ir tai turi labai didelių neigiamų pasekmių tiek moterims, tiek vaikams. Pirmasis ženklas, pranešantis apie pernelyg didelę motinos meilę vaikui – tai vaiko ligos, sudėtingas vaiko likimas. Antras ženklas – vyro vyriškumo stoka, jo saviraiškos stoka, jo ligos ir dažnu atvejis – vyro alkoholizmas. Trečias ženklas – didelė nesantaika šeimoje.
Ydinga šeimos vertybinė sistema
Moteris vadovaujasi ydinga šeimos vertybine sistema, kurią, greičiausiai, nusižiūrėjo nuo savo tėvų, senelių ar protėvių. Ir, žinoma, šiuolaikinės visuomenės pasiklydimas vaikus iškelti į pirmą vietą daro didžiulę įtaką.
Atminkime: sveikos šeimos vertybinės sistemos viršūnėje yra vyras su moterimi, t.y. pora, antroje vietoje – poros kuriama erdvė, psichologinė atmosfera namuose ir šeimoje, trečioje vietoje – vaikai, ketvirtoje vietoje – seneliai ir kiti giminaičiai, tėvynė, penktoje vietoje – veikla ir darbas, šeštoje vietoje – pomėgiai, draugai ir visa kita.
Labai daug mamų savinasi savo vaikus, o išminčiai byloja, kad moteris gimdo vaikus ne sau, o pasauliui. Dar viena yda – vaikų gailėjimasis, kuris skatina aukojimąsi. Verta įsisąmoninti, kad gailestis yra meilės pakaitalas, kurį išreikšti yra kur kas lengviau nei demonstruoti meilę. Gailėjimasis stabdo augančios asmenybės vystymąsi ir skatina jo gyvenime problemų atsiradimą. Motiniška meilė yra gyvybiškai svarbi, tačiau besaikis motiniškumas yra mirtinas.
Ką moterys galėtų daryti kitaip?
Moteris galėtų įsisąmoninti, kad motinystė – tai tik vienas moteriškumo aspektas. Nėštumas, gimdymas ir vaiko auginimas – tai nauji patyrimai, kurie gali paskatinti moterį skleisti savo moteriškumą. Kai vyras tą supranta, ir jis gali tapti vyriškesniu. Kai moteris laukiasi, ji gali būti dar švelnesnė su savo vyru, dar labiau dėkinga už galimybę tapti moteriškesne. Dažniau moteris atsitraukia nuo vyro, o vyras – pasineria į darbus.
Įsisąmoninkime – moters ir vyro santykiai yra laimingų vaikų garantas, o ne išorinės sąlygos. Nevalia sutelkti viso dėmesio į vaiką. Net kai moteris augina vaiką viena, savo didžiulį meilės energijos kiekį verta dalinti, ne koncentruoti jį visą į vaiką. Tokia meilė darosi agresyvi ir vaikai skatinami trauktis arba naudotis tėvais.
Vienišoms moterims rekomenduojama daug dėmesio skirti pačioms sau, savo moteriškumui skleisti, kad kuo greičiau pasibaigtų vienišumas. Vienišoms mamoms rekomenduojama daryti tą patį. Visgi, sutinku daug moterų, kurios visą save atiduoda vaikams. Jos nežinojo, kad vaikui reikia ne tik meilės jam, bet ir tėvų tarpusavio meilės. Tėvai, kurie mokosi išmintingai mylėti vaikus, puoselėja savo tarpusavio santykius, o ne gyvena vaikų gyvenimais. Ugdyti savo dvasią yra svarbu. Būkime sąmoningesni ir laimingesni! Jau greitai – pratęsime temą.
