Kaip bendrauja? Mobilių telefonų, planšečių ir kompiuterių pagalbą? Kai tėvai neturti pinigų vaikus leisti į įvairias stovyklas ar kartu su jais 3 mėnesius atostogauti ir skirti jiems laiką?

Teisingos mintys. Argumentuotai ir labai taikliai. Tik nesuprantu viena, ne jau valdžios žmonės to nesupranta?

Iki ko nusiritome - mokykloje jaučiasi blogai visi: ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai.Atėjo laikas mokyklai keistis iš esmės. Ir ne tik programoms. Reikia pirmiausia turėti švietimo viziją - kas yra jo pamatas: žinios, reitingai ar vertybiniai dalykai? Tik ją kurti turi asmenybės, o ne tokie ministrai, kokius turime dabar, ar ankstesnieji.

Mokytoja
pažiūrėkim kas mums vadovauja: ministras, kuris neišeina iš įtartinų veiklų, prokuratūros; ministrė, mėgstanti gerą laiką su savo vyru, netyčia suklystanti rašydama „ačiū"; ministras- visiškai negerbiantis mokytojų bendruomenės, atviru tekstu besityčiojantis iš bandymų, kad ir tokiom priemonėm kaip streikai, atkreipti į save dėmesį; ministrė- kuri prikūrė, buldozeriu prastūmė programas, neskaičiuodama nei laiko, nei galimybių kaip jas bent iš dalies įgyvendinti; ir galų gale vėl ministrė- kuri nei vieno negirdi, nesiklauso, neįsiklauso, ir iš dalies vykdo visišką chaosą, pradedant nuo apmokėjimo, kažkokių lygių įsteigimo, „supper" pažadų- JAU 2020 m. mokytojų atlyginimas sieks NET 1 000 eurų. Kuo norima pradžiuginti? Gal tuo, kad čia bus nepamatuotai didelis atlyginimas?.. Gal ministrė jau žino kiek 2 020 m. jau kainuos sviestas ir duona?. Panašu, kad kokius 10 eurų, jei taip ir toliau Lietuvoje „augs" pragyvenimo lygis. Graudu... Myliu savo darbą, bet pradedu žvalgyti į kylančius dangun lėktuvus...

nežinau kas pasamdė šitą psichologę, tik keliose valstybėse mokslo metai tokie trumpi kaip Lietuvoje,mėnuo laiko tai labia ilgas laiko tarpas ir tai atsilieps į mokinių mokslą, nebus taip apkrauti mokiniai, programa išsidėstys ilgesniam laikotarpiui, kad kai kurie mokytojai nenori ilgesnių mokslo metų, jiems nerūpi mokiniai, jiems sutrumpės atostogos štai kur problema, tas pats ir su kai kuriais mokiniais

Labai teisingos mintys - reikėtų atkreipti dėmesį visiems tėvams. Darnių santykių nebuvimas šeimoje, mokykloje, visuomenėje - didžiausia šių dienų rykštė. Jaunų žmonių destruktyvaus elgesio neįmanoma pažaboti. Be abejo, tą situaciją žinodama ŠMM, griebiasi šiaudo. Dar dvi savaitės mokykloje reiškia, jog mokytojai, auklėtojai bet kokia kaina stengsis mokinius sutramdyti, sulaikyti nuo neprognozuojamų poelgių, taip bent dar dvi savaites bus ramiau gatvėse, kiemuose, rūsiuose.....ir tėvams dar dvi savaites neskaudės galvos (daug kartų teko girdėti, kad vaikams ir rudens, ir žiemos, ir pavasario atostogos per ilgos - nuo jų buvimo namuose skauda galvas, greičiau į mokyklą - tėvams bus lengviau). Nemyli mūsų tėvai vaikų, o gal ir myli, bet ta meilė paviršutiniška - ar pavalgęs, ar apsirengęs, o jei dar paklausiama, ar pamokas paruošei - puiku, esi tobulas tėvas ar motina. Trūksta tėvų noro nuoširdžiai domėtis vaiko pasauliu: veikla, pomėgiais, dažnai tėvai nepastebi vaiko gabumų, polinkių, net paskatinti nepadeda vaikui jų atskleisti. Prisidengiama laiko stoka, pinigų stygium, tačiau labiausiai - pripažinkime - trūksta tėvų noro ir straipsnio autorės minimo išmanymo pažinti savo vaiką, būti su juo, ugdyti jį bendravimui bendraujant. Ne į mokyklą reikia uždaryti vaikus, bet grąžinti jiems šeimą - emocinis stabilumas, saugumo jausmas, gebėjimas su pagarba žvelgti į kitą žmogų, gebėjimas mylėti pirmiausia ir labiausia atrandami šeimoje. Neprisidenkime mokymo kokybės gerinimu ilgindami mokslo metus, tiems, kas mokosi, jų ir taip pakanka, tiems, kam trūksta noro mokytis, dar dvi savaitės meilės mokslui neįžiebs. Leiskime vaikams skaityti, keliauti, stovyklauti, galbūt eksperimentuoti, pagaliau sportuoti ir grybauti, uogauti, maudytis, o gal ir, manau, nemažam būriui - šienauti, ravėti ir kitaip prisidėti prie tėvų veiklos. Visi šie ir kiti panašūs, kurgi viską išvardinsi, užsiėmimai taip pat ugdo vaikų ir jaunuolių asmenybę, moko juos atsakomybės bei suteikia neįkainojamos patirties. Juk vis dar mokykloje pradedame mokslo metus nuo pokalbių, vėliau rašinėlių, kaip praleidome vasarą, ką svarbaus, įdomaus patyrėme. Įsivaizduokime, kaip atrodytų pokalbis, rašinys ar filmuota medžiaga - aš vasarą sėdėjau mokyklos suole ir sprendžiau matematikos uždavinius arba rašiau referatą apie mano gyvenamosios teritorijos ekosistemas. Į šiuos argumentus yra parengti atsakymai - mokiniai per šias dvi savaites turėtų išvykti į gamtą, į muziejus, į ekskursijas, pamokos turėtų būti vedamos netradiciškai. Norisi paklausti, ar jūs, gerbiamieji, tikrai įsivaizduojate, jog kiekvieną dieną surengti tūkstančiams mokinių šou Lietuvos valstybė skiria lėšų? Mokyklos tiesiog maudosi piniguose? Kas už tą dviejų savaičių šou mokės? Tėvai? Ačiū! Paskirti mėnesio, o gal ir kelių visos šeimos pajamas, kad mokykla nuvežtų, parodytų, supažindintų...Leiskite man būti su vaiku, o aš jau žinosiu, kuo jį sudominti. Gana tų eksperimentų!

DĖL SNORO SUŽLUGDYMO D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!

Puikus straipsnis, nuostabi psichologė!

objektyvios įžvalgos

būtina įdėti į Delfi, gal sąmoningumas didėtų