Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Galvodami apie savižudybę, žmonės artimiesiems perduoda ženklus apie savo planus. Tai teigia Vaikų linijos psichologė Ivona Suchodolska. Anot jos, žmogus ima kalbėti apie beprasmišką gyvenimą, jo sunkumą, gali išdalyti savo daiktus ar netgi tiesiogiai prisipažinti galvojąs apie gyvybės nutraukimą.
„Paprastai žmonės, kurie galvoja apie savižudybę, vienaip ar kitaip duoda tam tikrus ženklus. Pavyzdžiui, užsimenama – viskas atsibodo, nematau prasmės gyventi, negaliu šito pakelti, rytoj man to nebereikės. Žmogus gali išdalyti savo daiktus, klausti, pavyzdžiui, – jei manęs nebus, ar pasirūpinsi mano šuniuku? Gali tiesiogiai užsiminti apie savižudybę ir jos būdus. Tai – labai rimti signalai. Svarbu išgirsti ir atkreipti dėmesį“, – sako I. Suchodolska.
Ji prideda, kad, jeigu kyla įtarimas, jog artimas žmogus planuoja nusižudyti, būtina jo tiesiai paklausti. Pasak psichologės, priešingai, nei manoma, tai ne paskatina, o gelbėja.
– Pagal statistiką, savižudybės – viena dažniausių vaikų mirčių priežasčių. 2013 metais nusižudė 24 vaikai: 18 berniukų ir 6 mergaitės. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, ir nėra vienos savižudybių priežasties, bet ar galima apibendrinti, kokios yra esminės priežastys?
– Kalbant apie paauglių ir netgi suaugusiųjų savižudybes, vienos priežasties nėra ir negalima taip apibendrintai supaprastinti, kad nusižudė dėl patyčių ar kitų priežasčių. Savižudybė – ilgalaikis procesas, kai susikaupia daugybė dalykų. Paprastai pastebimas tik paskutinis lašas.
Kalbant apie tai, kodėl jaunuoliai pasirenka nusižudyti, nutraukti savo gyvybę, galima atsispirti nuo to, kad suaugusiųjų savižudybių skaičius Lietuvoje jau kelis dešimtmečius yra didžiausias Europoje. Kai suaugęs žmogus nusižudo, vaikas gauna žinią – kai labai sunku, kai nežinau, ką daryti, kai išgyvenu bejėgiškumą, sielvartą, nerimą, nežinau, kur dėtis, ir negaliu to pakelti, savižudybė yra vienas iš problemos sprendimų būdų. Tai – labai liūdna. Vaikai kartoja elgesį ir mokosi iš aplinkos. Apie savižudybės problemą kalbėčiau bendrai, neišskirdama paauglių ar suaugusių žmonių.
– Kaip ir minėjau, 2013 metais nusižudė 18 berniukų ir 6 mergaitės. Kodėl dažniau žudosi berniukai? Ar iš vienerių metų galima padaryti tokią išvadą?
– Negalėčiau komentuoti lyčių pagrindu. Rodikliai pažymi, kad suaugusių vyrų Lietuvoje irgi nusižudo daugiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad vaikų, jaunuolių, išgyvenamam skausmui gali būti daugybė priežasčių: patiriamos patyčios, smurtas, artimo žmogaus netektis ar kita. Tai – labai skaudu. Faktas, kad jaunuoliai renkasi šį būdą, kelia nerimą.
Paprastai žmogus nori ne mirti, o tiesiog nejausti vidinio skausmo. Svarbu suteikti pagalbą, išgirsti vaiką, kuriam yra labai sunku. Reikia suteikti pagalbą, atkreipti dėmesį į tai, ką jis išgyvena, kad būtų kuo mažiau tragedijų.
– Kokie yra ženklai, kuriuos gali pastebėti artimieji?
– Paprastai žmonės, kurie galvoja apie savižudybę, vienaip ar kitaip duoda ženklus. Pavyzdžiui, užsimenama – viskas atsibodo, nematau prasmės gyventi, negaliu šito pakelti, rytoj man to nebereikės. Žmogus gali išdalyti savo daiktus, klausti, pavyzdžiui, – jei manęs nebus, ar pasirūpinsi mano šuniuku? Gali tiesiogiai užsiminti apie savižudybę ir jos būdus. Tai – labai rimti signalai. Svarbu išgirsti ir atkreipti dėmesį.
Kartais žmonės, jeigu ir nujaučia, kad kalbama apie savižudybę, bijo tiesiogiai klausti, nes mano, jog tai gali paskatinti ar išprovokuoti. Iš tikrųjų yra priešingai. Kaip tik, jei žmogus ir nepasako tiesiai, reikia paklausti – ar turi omeny savižudybę, ar galvoji apie savižudybę? Svarbu kalbėti, apie ką ir kaip žmogus galvoja. Jeigu jaunuolis turi planą ir gal net yra numatęs datą, tai gali būti ypatingos rizikos ženklai. Tada jau būtina specialistų pagalba ir to žmogaus reikia nepalikti vieno.
– Ką turėtų daryti artimieji, pastebėję ženklus?
– Pirmiausia, kaip minėjau, svarbu išgirsti ir parodyti, kad išgirdote vaiką. Svarbu su juo apie tai kalbėti, klausti. Kai labai sunku, nežinoma, kur dėtis, ir skausmo taurė persipildė, pasidalijimas skausmu jau yra pagalba. Vaikų linija pirmiausia bando suteikti emocinę pagalbą. Reikia kalbėti apie sunkumus, kurie veržiasi iš jaunuolio vidaus. Vien kalbantis rizika gali sumažėti. Žinoma, svarbu kreiptis į specialistus.
– Psichiatras Linas Slušnys sako, kad vaikų psichiatrijai ir supratimui apie šią profesiją, kuri yra skirtinga nuo suaugusiųjų psichiatrijos, skiriamas nepakankamas dėmesys. Ar Jūs Vaikų linijoje taip pat vadovaujatės principu, kad pagalba vaikui yra kitokia nei pagalba suaugusiajam?
– Yra tam tikrų specifinių dalykų, bet pagrindiniai aspektai – išklausymas, pagarbus pabuvimas su žmogumi, nebandant jo nuvertinti, nebandant sakyti: „Ai, viskas praeis“, „Baik kalbėti nesąmones“ ar panašių frazių, kurios kaip tik uždaro duris į atvirą pokalbį. Tai bendri emocinės paramos teikimo aspektai.
Kalbant apie specialistus (psichiatrija daugiausiai siejama su vaistais), būtina kreiptis į psichologą. Svarbu išsikalbėti, pabūti, skirti laiko tam žmogui, kuriam sunku kalbėti apie sunkumus, ir kartu ieškoti būdų, ką galima daryti, kaip tuos sunkumus pakelti. Jeigu skausmas yra nepakeliamas ir vaikas nenori gyventi dėl to, kad patiria seksualinę prievartą, pirmiausia svarbu užkirsti kelią prievartai.
– Žinome, kad negalite atsiliepti į visus skambučius, visiems vaikams suteikti pagalbą, bet kokias tendencijas pastebite: ar daugėja informacijos, žinomumo, vaikų, bandančių rasti pagalbą?
– Daug vaikų žino ir bando prisiskambinti. Kaip minėjote, atsiliepiame tikrai ne į kiekvieną. Šiandien galime atsiliepti į kas šešioliktą skambutį. Pagal patyčių ar savižudybių statistikos tendencijas, apie tai pasakoja daugiau vaikų. Pavyzdžiui, 2013 metais daugiau kaip 600-uose skambučių pokalbių su vaikais buvo kalbama apie savižudybę. Praeitais metais – beveik 800-uose pokalbių. Daugiau vaikų šneka apie tai. Gauname daugiau laiškų, kuriuose vaikai pasakoja, kad jiems sunku, kyla minčių apie savižudybę.
– Atrodo, kad nemažai dėmesio skiriama patyčioms, daug apie tai kalbama. Kaip įvertinti, ar situacija iš tiesų keičiasi? Ar yra kokių nors duomenų?
– Priklauso nuo to, su kuo palyginsime. Jeigu palygintume su tuo, kas buvo prieš trejus–penkerius metus, tai situacija tikrai pagerėjusi. Deja, lyginant su kitų šalių duomenimis, Lietuvoje vis dar yra aukščiausi patiriamų patyčių rodikliai. Kas trečias vaikas Lietuvos mokyklose patiria patyčias. Tai gana daug, lyginant su Skandinavijos šalimis, kur patyčias patiria 5 proc., bet ne 28 proc.
Lietuvoje rodikliai skiriasi, lyginant skirtingas ugdymo institucijas. Dažniausiai patyčios vyksta ugdymo įstaigose, mokyklose. Tos mokyklos, kurios labai rimtai išsikelia sau tikslą – patyčių ir smurto prevencija yra vienas svarbiausių prioritetų mokykloje, pradeda diegti patyčių prevencijai skirtas programas, net per vienerius metus gali stipriai sumažinti patyčių paplitimą mokyklose.
Patyčių prevenciją mokyklose turi vykdyti suaugusieji. Jie turi prisiimti atsakomybę ir reaguoti, stabdyti patyčias, vykdyti prevenciją, kad patyčių neatsirastų. Yra atskiras mokslas, kaip reaguoti, įsikišti, pastebėti, kaip kalbėti su vaiku. Tam yra specialios programos, kurios to moko. Tai [ar programa taikoma – LRT.lt] priklauso nuo mokyklų. Deja, yra tikrai nemažai tokių mokyklų, kurios bando sakyti – pas mus viskas gerai, patyčių nėra, patys viską darome ir viską žinome. Deja, iš vaikų tenka girdėti kitaip.
LIETUVOS TELEFONINĖS PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TARNYBŲ ASOCIACIJOS TELEFONŲ NUMERIAI IR DARBO LAIKAS
ŠIAIS NUMERIAIS NEMOKAMAI GALIMA SKAMBINTI IŠ VISOS LIETUVOS
Nr. Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
1 Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai 8 800 28 888 I–VII visą parą
2 Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, specialistai 116 111 I–VII 11.00–21.00
3 Linija „Doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai
Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. 8 800 77 277 I–V 16.00–20.00
4 Pagalbos moterims linija Budi specialistai, savanoriai konsultantai 8 800 66 366 I–V 10.00–21.00
5 Vilties linija Budi specialistai, savanoriai konsultantai 116 123 I–VII visą parą
800-ąją paslaugą apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
Psichologinės pagalbos tarnyba Interneto adresas Atsakymo laikas
1 Vaikų linija Registruotis ir rašyti svetainėje http://www.vaikulinija.lt Atsako per 2 dienas
2 Jaunimo linija Registruotis ir rašyti svetainėje http://www.jaunimolinija.lt/internetas Atsako per 2 dienas
3 Vilties linija Rašyti svetainėje http://paklausk.kpsc.lt/contact.php
arba [email protected] Atsako per 3 darbo dienas
4 Pagalbos moterims linija Rašyti el. paštu [email protected] Atsako per 3 dienas
Krizių įveikimo centre konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą Olandų g. 19-2, Vilniuje.
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
