Pastaraisiais metais moksleivių ir mokytojų santykiai į viešąją erdvę patenka su itin nedėkingu atspalviu. Vieni per pamokas neklauso, kiti baudžia nepaklusniuosius, tik, deja, pasirinkdami netinkamas priemonės. Nukentėję vaikai jau nebėra linkę tylėti, jie savo teises žino geriau nei bet kas kitas, o tada prasideda problemos...
Psichologė Inga Šulcienė (asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Spalio 5-ąją minima Mokytojų diena, todėl Balsas.lt kreipėsi į psichologę Ingą Šulcienę su prašymu pažvelgti į mokytojų ir moksleivių problemas iš psichologinės pusės. Anot jos, moksleivių elgesys pamokose gali turėti kaip du kart du aiškią priešistorę. Suprantama, nėra bendro elgesio modelio, nes toli gražu ne visi mokyklas lankantys vaikai elgiasi netinkamai, bet tokių daugėja, o priežasčių toli ieškoti nereikia...
– Kaip vertinate nuomonę, kad šiais laikais mokyklinio amžiaus vaikai darosi vis žiauresni? – Balsas.lt paklausė I. Šulcienės.
– Vienareikšmiškai atsakyti yra labai sunku. Galbūt tam tikros agresyvesnio elgesio tendencijos pastebimos, bet tikrai tai negalioja visiems vaikams. Vaikai labiau žino savo teises, jaučiasi turintys daugiau vidinės laisvės. Jie labiau gali reikšti savo teises. Mūsų, vyresnių žmonių, karta augo kitokiomis sąlygomis. Todėl tenka sutikti, kad vaikai mažiau pagarbos rodo tiek tėvams, tiek mokytojams. Tačiau tai ne tik vaikų problema. Nepamirškime, kad atsinešamos tam tikros vertybės iš šeimos.
– Tuomet kokių problemų vaikai turi ir kokios jų atsiradimo priežastys?
– Šiuo metu bręstanti karta turi daugiau emocinių ir elgesio problemų. Tą iš dalies lėmė informacinės technologijos, kompiuteriniai žaidimai. Tai tikrai turi įtakos vaikų elgesiui. Vaikų, kurie intensyviai naudojasi kompiuteriais, daugėja ir jų amžiaus kreivės leidžiasi žemyn. Todėl vaikai, kurie itin įsitraukia į virtualų pasaulį, praranda įprastus bendravimo įgūdžius. Jiems sunkiau dalyvauti socialiniame gyvenime, megzti santykius su bendraamžiais, o mokytojui dėl tų pačių kompiuterinių technologijų tampa sunkiau sudominti vaiką tradicinėje pamokoje. Įpratę prie veiksmo žaidimų, jie sunkiai sukoncentruoja dėmesį per pamoką. Vaikai nuobodžiauja. Minima problema šiuo metu dar nėra aštri, bet ateityje ji tik stiprės.
Suprantama, kad vaiko elgesio ribas nubrėžia tėvai. Todėl jiems derėtų atkreipti didesnį dėmesį į vaiką, kai šis būna namuose ir laiką leidžia prie kompiuterio. Vaikas tuomet būna užsiėmęs, todėl tėvams atsiranda laisvo laiko pailsėti. Bet toks požiūris vėliau gali turėti skaudžias pasekmes.
Kalbant apie mokytojus, bendravimą su klasėje sėdinčiais vaikais daugiausia lemia asmenybės savybės. Mokytojas privalo mokėti ne tik perteikti žinias, bet ir sudominti vaikus. Suprantama, kartais tai nepavyksta, bet tam įtakos gali turėti ir mokytojo asmeninės savybės, ir jį tuo metu slegiantys rūpesčiai, jo psichologinė savijauta.
– Šiais laikais mokykloje diegiamos įvairios priemonės, kurios leis tiksliau kontroliuoti moksleivio judėjimą pamokų metu. Tėvams siunčiamos žinutės, jei vaikas pabėga iš pamokos. Ar tai neskatina priešiško nustatytai tvarkai moksleivio elgesio?
– Tik laikas parodys, kiek tos priemonės pasiteisins. Bet kokiu atveju, technologijos yra pozityvus reiškinys, jei tai padeda tėvams ir mokytojams labiau tarpusavyje bendradarbiauti. Matyt, kad jų atsiradimą paskatino moksleivių elgesys. Visiškai sutinku, kad tėvai turi labiau įsitraukti ir domėtis. Geriau apie netinkamą vaiko elgesį sužinoti iš karto nei, tarkime, po mėnesio. Bet rezultatų dar reikės palaukti.
Nėra abejonės, kad vaikai linkę laužyti ribas, taip jie mokosi ir pasitikrina, kas galima, o kas ne, perima tam tikras visuomenės normas, taisykles. Vaikai yra linkę eksperimentuoti ir tikrai išbandys viską, bet aiškios ribos ir taisyklės vaikams yra labai svarbios, suteikiančios saugumą.
– Kaip iš psichologinės pusės įvertintumėte mokytojo profesiją?
– Mokytojams kiekvieną dieną tenka labai didelis emocinis krūvis. Jie dažnai būna pervargę, nemotyvuoti. Tai atsiliepia jų psichologinei bei fizinei savijautai. Vidinis stresas – mokytojo kasdienybė. O visa tai gali trukdyti užmezgant draugiškus santykius su vaikais.
Todėl mokytojai turėtų atkreipti daugiau dėmesio į save. Jiems dabar sunkiau su vaikais nei būdavo anksčiau. Tikrai šiais laikais daugiau problematiškesnių vaikų. Pamokos metu tenka nuolat drausminti vaikus, todėl perteikti žinioms laiko lieka mažiau. Mokytojams tenka sukti galvas, kaip visą medžiagą perteikti netradiciniais būdais. Nuolatiniai pokyčiai švietimo sistemoje, nesaugumas dėl ateities taip pat kelią papildomą įtampą.
Universalaus patarimo tikrai nėra, bet mokytojas turi galvoti ir apie tai, kas padeda jam atsipalaiduoti, geriau jaustis, sumažinti vidinę įtampą.
