Kai kurie tėvai stresą patiria dėl to, kad vaikai pradeda lankyti mokyklą ar darželį, keičia ugdymo įstaigą, klasę, todėl laukia naujas adaptacinis laikotarpis.
Pasak Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologo Prano Puidoko, rudenį streso iš tiesų padaugėja. Pirmiausia dėl to, kad daugeliui keičiasi kasdienė per vasarą nusistovėjusi rutina, be to, pasibaigė atostogos, per kurias ne visiems pavyko pailsėti, prasideda nauji darbai ir projektai, didmiesčiuose padaugėja automobilių, todėl tenka daugiau laiko praleisti kamščiuose, sumažėja saulės, anksčiau pradeda temti.
Darželį pradedantys lankyti vaikai, pirmokai, pirmakursiai susiduria su nauja aplinka, laukia naujas gyvenimo etapas, kuriame gausu ir iššūkių, ir naujų galimybių. Tokioje situacijoje stresą patiria ne tik jie, bet ir jų artimieji.
„Tikrai normalu, jei tokiu metu jaučiame didesnę įtampą, tiesiog reikia laiko gyvenimo ritmui nusistovėti. Pagalbos reikėtų ieškoti, kai stresas gyvenimą veikia destruktyviai ir pačiam darosi sunku susidoroti su vis didėjančiais iššūkiais. Taip pat, kai aplanko stiprūs, nemalonūs, nepraeinantys išgyvenimai – nerimas, pykčio priepuoliai, liūdesys, užplūsta mintys, kad visko per daug, nebegaliu. Kadangi psichika ir kūnas yra glaudžiai susiję, stresas dažnai pasireiškia ir kūniškais pojūčiais, pavyzdžiui, peršalimu ar kitomis ligomis. Pagalbos ieškoti niekada nevėlu, tačiau pradėti jos ieškoti reikėtų kuo anksčiau, pajutus, kad streso gyvenime yra per daug, tuo labiau kad pagalbos formų yra labai įvairių“, – sako medicinos psichologas.
Požymiai, išduodantys, kad patiriate stresą
Raumenų įtampa, apetito, miego pokyčiai – fiziniai požymiai, specifinės ir dažniausiai pasitaikančios kūno reakcijos, išduodančios, kad žmogus patiria stresą. Pasak P. Puidoko, nors išvardyti požymiai yra gana dažnai pasitaikantys, tačiau streso ir nerimo požymiai kiekvienam gali būti skirtingi, tai priklauso nuo amžiaus, patirties, asmeninių savybių. „Tačiau ne visada lengva suprasti save ir savo išgyvenimus. Kartais dėl įvairių priežasčių sunku suvokti, kaip jautiesi, kodėl elgiesi vienaip ar kitaip, galų gale gali būti neaišku, netgi kas kelia tą stresą. Jei neskiriama laiko savistabai ar neturima tokių įgūdžių, gali būti, kad ilgalaikis stresas turės neigiamų pasekmių asmeniniams santykiams, darbui, fizinei ir psichologinei sveikatai“, – paaiškina psichologas.
Tai, kad žmogus išgyvena stresą, išduoda emociniai požymiai: dirglumas, nerimas, kontrolės praradimo jausmas, taip pat pažintiniai pakitimai, tokie kaip situacijų pergalvojimas, dėmesingumo susilpnėjimas, pesimizmas, užmaršumas, apatiškumas. Elgesio pokyčiai, kai vengiama socialinių santykių, atidėliojamos įprastos veiklos, darbai ir sprendimai, dažniau vartojamos psichoaktyvios medžiagos, taip pat signalizuoja apie patiriamą stresą.
„Su stresu galima aktyviai kovoti ir prevenciškai. Svarbu pailsėti, stengtis išsimiegoti, mankštintis, sveikai maitintis, turiningai leisti laisvalaikį. Sportininkai teigia, kad poilsis yra ne mažiau svarbus nei treniruotės. Tą patį galima pasakyti ir apie psichologinę sveikatą. Gebėjimas kokybiškai pailsėti, rasti laiko malonioms veikloms yra tai, kas sukuria prielaidas vėliau pozityviai priimti iššūkius ir susidoroti su stresu“, – pastebi Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologas.
Kovos su stresu būdai
P. Puidokas siūlo išskirti keturias aktyvias streso įveikimo strategijas. Pirmoji – orientacija į problemų sprendimą. Tai būtų pastangos mąstyti apie stresą keliančią situaciją, planuoti darbus, veiklas, svarstyti apie geriausius problemų sprendimo būdus, jiems pasiruošti. Nors tai leidžia spręsti problemas, tačiau kartais per ilgas galvojimas gali dar daugiau didinti nerimą.
Antroji strategija – kreiptis paramos į kitus. Pastaroji gali būti įvairi – tai ir konkreti pagalba sunkioje situacijoje, ir emocinė parama. „Manau, nemažai žmonių vis dar nepakankamai įvertina emocinės paramos naudą ir idealizuoja konkrečią pagalbą bei patarimus. Nors kartais gali būti naudinga, kai kažkas kažką padaro už mus, tačiau emocinis palaikymas leidžia pasijusti ramiau, kitaip pažvelgti į situaciją, pačiam rasti problemų sprendimo būdus“, – pastebi medicinos psichologas P. Puidokas.
Trečioji kovos su stresu strategija – bandymas atidėti, išvengti streso, užsiimti dėmesį nukreipiančia veikla, hobiu, kai sąmoningai dedamos pastangos, siekiant kurį laiką negalvoti apie problemas. Tai leidžia emociškai pailsėti, tačiau reikėtų stebėti save, kad atidėliojimas nevirstų įpročiu.
Ketvirtoji strategija yra vadinama emocine iškrova, kai susikaupusias emocijas galima kur nors išlieti. Tai galima daryti adaptyviai, pavyzdžiui, sporto salėje, ir neadaptyviai – išsiliejant ant kolegų, artimųjų. Pasak medicinos psichologo, labai svarbu, kad tarp šių streso įveikimo būdų būtų išlaikomas balansas.
Psichologinė pagalba teikiama visą parą
Į specialistus reikėtų kreiptis pajutus, kad dedamos pastangos nebepadeda įveikti streso, jis trunka ilgai, kankina, atsiranda nerimas, bejėgiškumo jausmas, apatija, sutrinka miegas, fizinė sveikata, kai jausmus tampa sunku suvaldyti, jie virsta pykčio priepuoliais, kenkia santykiams su artimaisiais ar aplinkiniais. Tuomet psichologas galėtų padėti žmogui suprasti, kurioje vietoje kyla sunkumų įveikiant stresą, kodėl nesiseka susidoroti su stresu, padėti surasti efektyvesnių streso įveikimo būdų.