Psichologijos profesorius Kiung Chi Kimas mano, kad dėl nuolatinio šiuolaikinių prietaisų naudojimo mažėja vaikų kūrybinis potencialas ir prastėja jų sugebėjimai, rašo „Encyclopedia Britannica“.
Psichologas teigia, kad dėl to prastėja kaip vaikų, taip ir suaugusių kūrybiškumo lygis ir gebėjimas save išrėkšti. Šiuo atveju neigiamą įtaką mažiems vaikams daro ne mokymo įstaigos, o namų aplinka, nes būtent namai ir vaiką supantys žmonės formuoja mažylio kūrybinę potenciją.
Namie vaikai dažnai didžiąją dalį savo laiko leidžia žiūrėdami televizorių, žaisdami kompiuterinius žaidimus arba skirdami savo dėmesį kitiems šiuolaikiniams įrenginiams, o ne lipdydami iš plastilino, piešdami arba ką nors konstruodami.
Nepaisant visų mobiliųjų įrenginių privalumų, prie šių įrenginių praleidžiamas laikas neigiamai veikia vaikus ir jaunimą: prarandamas gebėjimas koncentruotis ir iš viso duomenų srauto išskirti tą informaciją, kuri yra išties reikalinga, ją apdoroti, nekreipiant dėmesio į išorinius dirgiklius.
Be to, didžioji dalis vaikų gaunamos informacijos – tai marketologų ir reklamos industrijos atstovų pasakos. Tyrimo duomenimis, net lavinamosios televizijos laidos dažniau kenkia vaikams, nei padeda jiems tobulėti.
Taip jaunimo mėgstami kompiuteriniai žaidimai – atskira kalba. Profesorius mano, kad iš vienos pusės jie moko susikaupti, treniruoja reakciją ir yra tiesiog graži virtuali erdvė, kuri esą turėtų skatinti fantaziją. Tačiau iš tikrųjų virtualus pasaulis slopina fantaziją ir kūrybinį potencialą – nes visi ėjimai užprogramuoti iš anksto, ir vaikas negali daryti kažko dar, ko nėra žaidimo scenarijuje.
Žinoma, tai nereiškia, kad vaikams iš viso reiktų drausti žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau tėvai dažnai vaikams leidžia tai daryti ilgiau nei reikėtų.
