Sausio 13-oji Italijos kruizinio laivo „Costa Concordia“ keleiviams virto baisiu košmaru – laivui užplaukus ant povandeninės uolos, iš laive buvusių 4,2 tūkst. keleivių išsigelbėti pavyko ne visiems. Pasaulio spauda mirga išsigelbėjusių pasakojimais apie patirtą siaubą, o įspūdingoji „Costa Concordia“ tapatinama su pražūtinguoju „Titaniku“. Kaip ilgai šią katastrofą prisimins laivo keleiviai ir kaip ji pakeis jų gyvenimus?
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, paklaustas, ar gali nutikti taip, kad iš kruizinio laivo „Costa Concordia“ išsigelbėjusiems žmonėms dar kurį laiką, o galbūt ir visą likusį gyvenimą, toks keliavimo būdas taps nepriimtinu, nekeliančiu pasitikėjimo, sakė: „Žmonės į šiuos įvykius reaguos skirtingai ir daug kas priklausys nuo asmenybės, jos biografijos ir istorijos. Kai kuriems šis įvykis ir pojūčiai išliks visam gyvenimui, o kitiems pasekmės pasimirš gana greitai. Žmonės yra skirtingi ir reakcijos į šią katastrofą bus skirtingos. Neabejotina, kad kurį laiką prisiminimai apie šį įvykį kels įtampą ir baimę visiems, nes tai buvo situacija, kurios metu patirta reali grėsmė gyvybei, o tai visus žmones veikia universaliai.“
Potrauminis stresas ištinka 25-50 proc. nelaimę patyrusių žmonų
Specialisto teigimu, esama žmonių, kuriems tokių katastrofų metu patirtos emocijos išblėsta ir jie toliau gyvena normalų gyvenimą, bet esama žmonių, kurių vidinį pasaulį šie įvykiai sukrečia labai smarkiai ir jiems išsivysto potrauminio streso sutrikimas. „Šis sutrikimas pasireiškia nuolat sugrįžtant prisiminimams apie patirtas emocijas, sapnams, kuriuose iškyla išgyventos situacijos, stiprūs jausmai užplūsta išgirdus apie panašų įvykį ar pamačius apie tai per televiziją. Atsiranda tam tikras emocinis nublankimas – vangiau reaguojama į kitus gyvenimo įvykius ir žmones, kurie anksčiau buvo labai svarbūs ir reikšmingi. Tai patiria 25-50 proc. nelaimę išgyvenusių žmonų. Šią būseną būtina gydyti.“
Į klausimą, ar po tokių skaudžių įvykių yra tikėtina, kad žmogus priims radikalių, gyvenimą iš esmės pakeisiančių sprendimų (keis darbo ar gyvenamąją vietą) pašnekovas atsakė: „Tai labai specifiniai poelgiai, priklausantys nuo asmenybės savybių. Žinoma, kai kuriems žmonėms tai gali suveikti kaip tam tikras egzistencinis patyrimas, paskatinantis keisti viską. Dažna tendencija yra ta, kad mažiau svarbūs emociniai santykiai ir įvykiai patirti iki nelaimės.“
Paklaustas, ar tokie įvykiai gali turėti teigiamų pasekmių žmogaus gyvenime, E. Laurinaitis atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kokias pasekmes laikysime teigiamomis, o kokias – neigiamomis: „Kai kuriems žmonėms mesti darbą ir užsiimti kokiai nors veikla, nesusijusiai su formaliais darbais, yra labai teigiama, o kitam žmogui tai gali būti degradacijos požymis – jis dezorientuojasi ir socialiai dezadaptuojasi“, – kalbėjo specialistas.
Stresai paskatina užslėptų problemų paaštrėjimą
Pašnekovo teigimu, į katastrofas patekusių žmonių patyrimų stiprumas labai priklauso nuo to, kada ir kaip kokybiškai jiems buvo suteikta specialistų pagalba: „Yra metodikos, kurios padeda „išventiliuoti“ traumos metu patirtas emocijas ir potrauminis stresas atsiranda žymiai mažesniam kiekiui žmonių. Maždaug pusei katastrofą išgyvenusių žmonių potrauminis stresas neturėtų pasireikšti, vadinasi, jų psichologiniai kompensavimo mechanizmai yra pajėgūs susitvarkyti net su relia situacijos, kuomet grėsė pavojus gyvybei, pasėkmių visuma. Tai mūsų vidinio potencialo poveikis.“
Į klausimą, ar patiriant potrauminį stresą, gali atsirasti naujų baimių, kurios anksčiau žmogaus nekankino, pašnekovas sakė: „Jeigu taip nutiktų, tai jau būtų šiek teik per stipri reakcija ir veikiausiai tai rodytų, kad šias problemas žmogus turėjo ir iki traumos. Įvairūs stresai paskatina mūsų paslėptų turimų sutrikimų pasireiškimą“.
Pagalbos gali prireikti ir laivo keleivių šeimų nariams
Pašnekovo teigimu, po katastrofos išsigelbėjusiems keleiviams sugrįžus į namus pas savo artimuosius, santykiai šeimose gali šiek tiek pasikeisti: „Artimiesiems taip pat gali tekti daug ką permąstyti apie patirtus įvykius, jie bando kalbėtis apie tai, kas įvyko arba atvirkščiai – neliesti tos temos, tarsi saugojant, kad šeimos nario patyrimai nebūtų primenami. Skirtingos šeimos pasirinks skirtingas strategijas.“
Apie tai, ar į specialistus pagalbos reikia kreiptis ne tik katastrofą išgyvenusiems žmonėms, bet ir jų šeimų nariams, pašnekovas sakė: „Tai klausimas, į kurį atsakyti nėra paprasta: jei nelaimę patyrusiems žmonėms su tuo susitaikyti pavyksta greičiau, tai gali nutikti taip, kad jų šeimos nariai, kurie patys nebuvo įvykio vietoje, jaudinsis kur kas stipriau. Kam reikalinga pagalba, reikia spręsti ne pagal tai, kas kur buvo, o pagal tai, kas ir kiek dėl šio įvykio sutriko ir nebegali gyventi savo įprasto gyvenimo, kenčia.“
„Costa Conkordia“ košmaras tęsiasi
Mažai vilčių surasti dingusius „Costa Concordia“ keleivius
„Costa Concordia“ tragedija įvyko dėl „Kapitono bailio“ noro pasirodyti
