Prievartauti moteris, tvirkinti vaikus yra pigiau nei užkabinti susikompromitavusį pareigūną ar įtakingą verslininką. Skamba ciniškai. Tačiau tokia išvada peršasi skaitant Šiaulių teisėjų priimtas nutartis, kuriose vertinamas aukų patirtas skausmas ir išgyvenimai. Tačiau toks teisingumas – tik Šiauliuose.
Nedėkingas darbas
Perskaityti kelias dešimtis Šiaulių apygardos teismo teisėjų priimtų nutarčių paskatino keletas pastaraisiais metais priimtų sprendimų, aprašytų teisėtvarkai skirtuose laikraščių puslapiuose. Kilo klausimų, kaip Šiaulių teisėjai vertina seksualinį, psichologinį ir kitokį smurtą patyrusių žmonių kančias, išgyvenimus.
Ir Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad pinigais vertinti neturtinę, liaudyje vadinamą moralinę, žalą yra sudėtinga. Vertinti teisėjų sprendimus – rizikingas darbas, nes, ypač dirbant žiniasklaidoje, anksčiau ar vėliau su tais teisėjais tenka susidurti teismo salėje. Arba šis „malonumas“ tenka leidėjams. Tačiau pabandysime apžvelgti, kaip šią žalą vertina Šiaulių ir Vilniaus teisėjai. Juoba, kad ne vienas vilniškis advokatas atvirauja – nesvarbu, ką priims Šiaulių tesimai, vis tiek taškus sudės Aukščiausiasis arba Vyriausiasis administracinis teismai.
Kiek kainuoja vaiko kančios
„Šiaulių naujienos“ plačiai aprašė istoriją, kokius išgyvenimus patyrė vaikas, mokęsis „Šėltinio mokymo centre“, kuris priklausė dabartiniam Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrui Vaidui Baciui (tapęs viceministru pedagogams prasiskolinusią įstaigą perleido kitiems asmenims, o mokyklos pastatą – savo tėvo įmonei). Tuo metu, kai klasės auklėtoja plepėjo koridoriuje su kolege, vienam vaikui bendramokslis koja tvatino galvą. Sutrenkta galva, pažeistas vestibiuliarinis aparatas (kurio dėka žmonės gali stovėti ant kojų) ir psichologinė trauma, kuri liks visam gyvenimui, ilgos dienos ligoninėje.
Užuot pripažinusi kaltę mokyklos administracija visais būdais mėgino jos išvengti. Tačiau faktas buvo pernelyg akivaizdus, todėl teismai priėmė vaikui palankų sprendimą. Ir nusprendė, kad patirta neturtinė žala – 5 tūkstančiai litų. Nors buvo prašoma penkis kartus didesnės sumos.
Kaip jau minėjome, išgyvenimus sudėtinga vertinti pinigais, tačiau tai galima vertinti kaip bausmę kaltininkui. Be to, toliau pateiksime pavyzdžius, kad Vilniaus teisėjai patirtą smurtą vertina žymiai griežčiau.
Pigiai vertinamas skausmas
Jeigu taip galima sakyti, minėtam smurtą patyrusiam vaikui dar labai „pasisekė“, nes jį gynė patyręs teisininkas. Tačiau tokių gynėjų neturi dažna auka, neturinti advokato, ir kurios teises gina prokuroras. Peržvelgus krūvą bylų aiškėja, jog paprastas, smurtą patyręs žmogelis, dažniausiai gali tikėtis tūkstančio litų vadinamosios moralinės kompensacijos. Ir tai – jeigu pasiseks.
Labai nepasisekė viename rajono mieste gyvenančiam vaikui, kurį primušė (daužė galvą) suaugusysis. Vietinis teismas paskyrė tūkstančio litų neturtinę žalą, kuri nepasirodė per maža ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Štai dar viena istoriją – pateikiame citatą iš Šiaulių apygardos teismo nutarties: „V. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. vasario 17 d. apie 13.00 val. V. K. priklausančio buto virtuvėje kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė kakta vieną smūgį nukentėjusiajam S. J. į kaktą, sudavė ne mažiau keturių smūgių kumščiu į veidą, įbrėžė peiliu į šoną ties pilvu, išėjus į namo koridorių, dūrė vieną kartą į sėdmenis ir padarė – durtinę žaizdą kairiojo sėdmens srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės žaizdos kairiojo sėdmens srityje nukentėjusiojo S. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų“. Ir kaip manote, kiek iš kaltojo priteista neturtinės žalos. Jau minėtas tūkstantis litų. Teismo nuomone, „nustatytas neturtinės žalos dydis (1000 Lt) konkrečiu atveju atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijų ir nėra per didelis.“.
„Humaniškas“ teismas
Dar labiau nepasisekė šiaulietei, kuri kentė psichologinį smurtą ir kelis kartus buvo sumušta nusikaltėlio. Nukentėjusioji V. B. teismui teigė, kad nusikaltėlis bandė laužtis į jos namus, grasino susidoroti, baugino telefonu, grasino išmesti pro langą, o po to ir kelis kartus primušė, smaugė, žagino, pagrobė ligonio kortelę ir kt. Teismas smurtautoją nuteisė, tačiau kaip manote, kiek nukentėjusiajai priteisė neturtinės žalos?
Nukentėjusioji prašė priteisti 24 tūkstančius litų neturtinės žalos, tačiau jos ieškinys nebuvo patenkintas.
Dar viena plačiai vietos spaudoje aprašyta merginos prievartavimo istorija baigėsi itin palankiai dviem prievartautojams. Kiekvienam iš jų tai kainavo po 10 tūkstančių litų.
Daugelis žiniasklaidoje stebi, kuo baigsis Garliavos istorija, tačiau lieka nepastebėtos globos namuose gyvenančių vaikų kančios. Ilgai trukęs globos namų auklėtinės tvirkinimas buvo įvertintas vos 20 tūkstančių litų, kurie perduoti globos namams, nepasirūpinusiems vaiko saugumu.
Kitoje byloje Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad miesto apylinkės teismas buvo per griežtas mergaitę sumušusiam recidyvistui, kuriam net nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas. Recidyvistui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki keturių mėnesių. Teismas „susimylėjo“ ir paliko 2 tūkstančių litų kompensaciją už patirtą skausmą.
Trauma dėl svetimo stulpo
Panašias istorijas galima tęsti ir tęsti, tačiau pažvelkime, kaip Šiaulių teisėjai vertina „neeilinių“ piliečių skundus ir jų prašymus atlyginti neturtinė žalą. Šiauliuose – gerai žinoma buvusio policijos komisaro Petro Keinio istorija. Apie tai, kaip buvo išmestas iš policijos, kaip naudojosi su „S plius“ susijusios bendrovės teikiamomis nemokamomis paslaugomis, kokiais „cenzūriniais“ žodžiais kalbėjo paskambinęs policijos budėtojams, kurie sureagavo į smurtą patyrusios šiaulietės pagalbos šauksmą.
Tačiau jeigu paskaitytume neseną, per visą Lietuvą nuskambėjusią nutartį, galima susidaryti įspūdį, kad tai jautrus ir nekaltas avinėlis, kurį nuskriaudė į dukras tinkanti „Šiaulių naujienų“ žurnalistė, išėjusi dirbti į Seimo kanceliariją.
Žurnalistė parašė, kad P. Keinio kieme stovi miestui priklausantis stulpas su žibintu. Žibintai turi apšviesti ne privačius kiemus, o gatves – už tai moka visi mokesčių mokėtojai. Tačiau žurnalistė nežinojo, kad tą patį vardą, kaip ir ekskomisaras, turi ir jo tėvas, kurio vardu buvo įregistruotas šalia esantis sklypas.
Ir kaip tokią baisią moralinę traumą dėl stulpo įvertino Šiaulių apygardos teismas? Pasirodo, tai baisiau nei sumušti moterį ar sužaloti vaiką. Žurnalistė nuteista už šmeižtą ir iš jos priteista 8 tūkstančių litų moralinė kompensacija susikompromitavusiam ekskomisarui. Kaip jau minėjome rašinio pradžioje – dar yra Vilniaus teisėjai. Apeliacinis teismas Šiaulių teisėjų nutartį sumalė į miltus.
Kodėl nualptų gėjai
Yra ir dar viena byla, apie kurią sužinoję Europos gėjai apalptų. Europos Sąjunga, Lietuva eikvoja didžiulius resursus, kad įtikintų visuomenę, jog gėjų nereikia mušti, nereikia jų persekioti, nes nieko baisaus, kad žmonės yra netradicinės lytinės orientacijos. Tačiau vienas itin pasiturintis verslininkas nusprendė, kad feljetone, kuris iš esmės buvo net ne jam skirtas, atpažino save. Ir labai nusiminė, kad laikraštyje buvo išspausdinta nuotrauka. Teismas ištirpo nuo krokodilo ašarų ir nusprendė, kad turčius – labai labai nukentėjo. Ir priteisė jam du kartus daugiau nei jau minėtai išprievartautai moteriai. Ir aštuonis kartus daugiau negu vaikui, kuriam buvo suspardyta galva.
Beje, skaitant šią bylą susidaro įspūdis, kad nutartį priėmę teisėjai nelabai suvokia, kas yra diskriminacija ir kaip ji pasireiškia, jeigu nusprendė, kad būti netradicinės lytinės orientacijos (pagal europinę teisę – lygiaverčiu žmogumi) – žiauri trauma. Bet nepamirškime, kad kalbame apie itin pasiturintį ir įtakingą pilietį.
Kitoks teisingumas
Tačiau, kaip minėjome rašinio pradžioje, yra ir kitoks teisingumas. Ne Šiauliuose. Pervertėme panašias bylas, kurias sprendė Vilniaus apygardos teismas. Pateiksime tipinį atvejį, kai vertinamas sumušto žmogaus skausmas.
Vilniaus apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriame buvo įvertinta sumuštai moteriai priteista moralinė kompensacija. Kraujosrūvas veide ir prakirstą lūpą teismas įvertino 30 tūkstančių litų. Tai yra, padidino žemesnės instancijos teisėjų priteistą kompensaciją.
Mykolas DEIKUS
