Padalijo šalį
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio manymu, regionams neverta skirti daug pinigų ir investuoti europinės paramos, nes jie neturi šviesių perspektyvų. Regionai esą gali galutinai įstrigti uždarame rate – jau dabar, mažėjant gyventojų, menksta paklausa, o tai atbaido investuotojus.
R.Kuodis mato dvi Lietuvos ekonomikas: klestinčią kelių didžiųjų miestų ir nykstančią regionų. Anot jo, politikams, dalijantiems patarimus, kaip reformuoti ekonomiką, reikia pasakyti, kad į priekin judantį traukinį patenka tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, o kiti didieji miestai nuo jo atsilieka. Mažesni miestai, miesteliai ir kaimai pasmerkti merdėti.
Ekspertai ir analitikai pripažįsta, o paprasti gyventojai savo kailiu jaučia, kad dviejų greičių politika jau seniai padalijo Lietuvą, ir jokia valdžia net nepabandė stabdyti neregėto masto lietuvių emigracijos, augančios socialinės atskirties ir nuosekliai gaivinti regionų. Rajonų merijoms priekaištaujama, kad ne visada apdairiai buvo investuota į infrastruktūrą – kelius, šaligatvius, pastatų atnaujinimą ir kt. Esą nauji patogumai kaimui – lyg prašmatnus mersedesas skurstančiai šeimai. Be to, tvirtinama, kad toks europinės paramos ir biudžeto lėšų panaudojimas ekonomikai yra menkavertis.
Ne vienam kaimiškų rajonų savivaldybių vadovui kalbos apie regioninę politiką – lyg nuolat dirginama negyjanti votis, o priekaištai dėl neapgalvotų investicijų tiesiog pykdo. Apie tai paklaustas Šakių rajono meras Juozas Bertašius pratrūko: „Gyventojai buvo vejami iš tėvynės, o dabar siūloma galutinai numarinti vis dar gyvą kaimą ir mažesnius miestus. Juk visos pertvarkos, reformos ir visa politika buvo nukreipta prieš žmogų, ypač gyvenantį kaimiškose vietovėse, todėl kitokių pasekmių ir negalėjo būti. Lietuva buvo viena turtingiausių posovietinių valstybių, bet viskas buvo sugriauta.“
Be emocijų apie regionų plėtrą ir siūlymus nekišti pinigų į provinciją negalėjo kalbėti ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. „Mane ima šaltis krėsti, kai išgirstu, kad regionams nieko nereikia. Rajonuose dargi yra žmonių, kurie turi teisę į kokybišką gyvenimą. Jei į regionus nenorima investuoti, tada reikia viešai ir aiškiai pasakyti, kad jų gyventojai „nurašomi“, – rėžė meras.
Paramą susiurbia centrai
J.Bertašius tiems, kurie „deda kryžiuką“ provincijai, siūlė atvažiuoti į Šakių rajoną. „Aprodysiu visą kraštą, tegu randa bent vieną apleistos žemės lopinėlį. Neras, nes visos žemės prižiūrėtos, žmonės dirba, uždirba, moka mokesčius. Ar jie kokie aborigenai, kad jiems nereikia gerų kelių, vandentiekio ir kitų padorių buitinių sąlygų? Negi tikri Lietuvos piliečiai tik keliuose miestuose gyvena? O kur dėti paliktus vienišus senelius, kurių vis daugėja? Gal kas pasiūlys steigti rezervatus?“ – lyg iš kulkosvaidžio klausimus bėrė ilgametis vieno iš Suvalkijos krašto rajonų meras.
Šakių rajono vadovas nesutiko, kad provinciją pasiekia daug europinių pinigų. Anot jo, europinės paramos milijonai nusėda didžiuosiuose miestuose, o mažesniems barstomi trupiniai. Daugiausia lėšų susiurbia apskričių centrai, kažkiek gauna probleminiais pripažinti rajonai, o kitoms savivaldybėms beveik nieko nelieka.
Pasak J.Bertašiaus, kaimiškiems rajonams kaip tik reikia daugiau paramos, kad iš jų neišsilakstytų likę gyventojai. „Kam reikalinga valstybė, jei mokslus baigusiems ir dirbti norintiems žmonėms savo krašte nesudaromos sąlygos gyventi? Nėra dienos, kad kas neprašytų pagalbos. Duris nuolat varsto ligoti pagyvenę žmonės, jaunos šeimos ir kt. Sostinėje sutūpę ministerijų valdininkai jų nemato, o visokie ekspertai pateikia tokius vertinimus, kad jie ne tik kelia juoką, bet ir ašaras spaudžia. Nelaimė ir tragedija, kad tokie „auksaminčiai“ užima aukščiausius postus“, – piktinosi pašnekovas.
Mero manymu, provincija lyg tyčia naikinama centralizuojant policijos, gelbėtojų ir kitų įstaigų paslaugas, varžant savivaldos galias. J.Bertašius įsitikinęs, kad lėšų regionams, švietimui, kultūrai ir kitoms reikmėms pakaktų ir nacionaliniame ižde, jei valstybė neįgyvendintų nepamatuotų projektų, kurie saujelei įtakingųjų krauna didžiulius pelnus, o nuo paprastų gyventojų mauna paskutines kelnes.
Reikia vytis Europą
Savivaldos į ES regionų komitetą deleguotas Panevėžio rajono meras P.Žagunis tikino, kad Briuselyje negirdi svarstymų, kad reikėtų mažinti paramą regionams plėtoti. Priešingai – siūlomos visokios priemonės jiems gaivinti. „Raginu išskirtinai remti kaimiškas Baltijos šalių teritorijas, nes senosios Europos šalyse regionų infrastruktūra sutvarkyta. Ten prie kiekvieno ūkio keliukai išasfaltuoti, o pas mus kaimus ir miestelius jungia žvyrkeliai“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas.
Anot jo, centrinė valdžia nemažai europinės paramos nukreipia į regionus, tačiau to nepakanka jų gyvybingumui užtikrinti. „Savivalda neskatinama. Jei savivaldybės viršija suplanuotus biudžetus, kitais metais sumažina dotacijas. Be to, ir metų pradžioje suplanuotas biudžetas nevykdomas, nes mes negauname visų numatytų lėšų. Visi tai žino, bet nieko keisti nenori“, – konstatavo P.Žagunis.
Akis bado skandalai
Iš miestų į kaimus gyventi ir dirbti persikėlę jauni žmonės viliasi, kad po dešimtmečio kito jie neliks apleistoje provincijoje, kur aklinos tvoros dengs turtingųjų oazes, o aplinkui tvyros griuvėsiai. Rokiškio rajone ūkininkaujantis Tomas Davainis yra ragavęs miestietiškos ir emigranto duonos. Dabar, pasak jo, ir surišto į miestą neišvežtų. Nemažai hektarų žemės dirbančio ir mėsinius galvijus auginančio vyro manymu, be europinės paramos ir žemdirbiams, ir infrastruktūrai vaizdas rajonuose būtų daug prastesnis. Tačiau tai iš esmės negelbėja provincijos.
„Visgi valstybė turėtų kuo skubiau imtis kažko, kad žmonės nebėgtų iš Lietuvos. Kai matau ištuštėjusius griūvančius kaimus bei miestelius, griebia už širdies. Jei dirbtume savo krašte, pilnėtų šeimos ir biudžetai, vyrautų kita nuotaika. Bet neatrodo, kad valdantieji mąsto apie valstybę. Į viešumą lendantys skandalai rodo, kad jiems terūpi sava kišenė“,– apgailestavo ūkininkas.
Apgaulingi pažadai
Iš Gargždų į Molėtų rajono vienkiemį su šeima atsikraustęs Kęstutis Samušis įsitikinęs, kad kaimo gyventojams reikia padėti, tačiau ta parama turi būti apgalvota ir tikslinga. „Prieš keletą metų dalyvavome verslumo kaime skatinimo programoje, gavę paramos įsigijome priekabą gyvuliams vežti, ūkyje reikalingų įrankių. Tikėjomės, kad ir šiemet rengsime projektą, bet, pasirodo, paramos nebeliko, ji dalijama renginiams. Gal čia rinkimai turi įtakos“, – svarstė ūkininkas.
K.Samušio manymu, kaimui labiausiai reikėtų užimtumą skatinančių priemonių, o investicijos į pastatus galėtų palaukti. Anot jo, gerai, kad Lietuvos kaimo bendruomenės atnaujino savo pastatus, bet daug kur jie stovi tušti. „Televizija rodo daug kaimo blogybių, tačiau iš tikrųjų čia galima patogiai ir įdomiai gyventi. Kaime pakanka ir darbo, ir kūrybinės bei visuomeninės veiklos. Tik kartais nuotaiką gadina apgaulinga politika. Labai skatino auginti avis, ypač nederlingose žemės, o kai jų padaugėjo, ėmė mažinti išmokas. Kartais sunku suprasti ir vietos valdžios sprendimus. Štai nusprendė asfaltuoti žvyrkelį, kuriuo ir mes važinėjame. Tačiau iš 11 kilometrų asfaltuoti tik 7“, – pasakojo ūkininkas.
Žiūrėkime į ateitį
Rimantas Rudzkis, ekonomistas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius
Investicijos savaime nėra vertybė, jos turi būti tikslingos. Jei mes nuspręsime palaikyti savo regionus, kaip tai gana sėkmingai daro, pavyzdžiui, Švedija, tada turėtume numatyti, kur ir koks bus skatinamas verslas, kokia bus viešųjų paslaugų infrastruktūra. Jei nieko nedarysime, regionų tuštėjimo nesustabdysime. Kol kas visi tik konstatuoja, kad Lietuva nyksta, bet nė viena partija nepasiūlo, kaip tai sustabdyti. Nepamirškime, kad ir esant rinkos ekonomikai valstybė turi vykdyti investicinę, švietimo, mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinę politiką. Čia galima ir reikia planuoti, ir nebūtina visada vadovautis ekonominiais skaičiavimais. Suprantama, kad tolygiai išsaugoti visų regionų nėra galimybių, bet kryptinga politika būtina. Nesinorėtų, kad plėtotųsi tik Vilnius, o provincijoje liktų apie pusę milijono gyventojų.
Reikia decentralizuoti viešąjį sektorių ir daugiau galių suteikti savivaldai. Kai centrinės buveinės atitolsta nuo regionų, menkiau suprantamos rajonų problemos. Bet dėl visko nereikėtų kaltinti tik centrinės valdžios. Savivalda irgi težiūri tik kelerius metus į priekį. Manau, kad buvo suklysta, kai gyventojų pajamų mokestis pradėtas skaičiuoti ne pagal darbo, o gyvenamąją vietą. Vietos valdžiai dingo interesas stengtis pritraukti verslą. Apskritai bėda ta, ir ne tik Lietuvoje, kad gyvenama trumpais rinkimų ciklais. O kinai viską planuoja iki 2030 m., 2060 m.
Investicijos į gerovę
Arūnas Plikšnys, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento direktorius
Lietuvai 2014–2020 m. numatyta apie 6,7 mlrd. eurų paramos, iš kurios pusė – Europos regioninės plėtros fondo lėšos infrastruktūrai tobulinti. 1,14 mlrd. eurų šios paramos teks regionams pagal regionų plėtros tarybų sudarytus projektus. Šiame procese dalyvauja 9 ministerijos. VRM rūpinasi 5,4 proc. šių lėšų, skiriamų viešajai tikslinių teritorijų infrastruktūrai plėtoti. Reikalaujama, kad ne mažiau kaip 5 proc. minėto fondo paramos tektų didžiųjų miestų infrastruktūros plėtrai. Tam numatyta 138,4 mln. eurų.
Kita grupė – iki 100 tūkst. gyventojų turintys 23 miestai. Jiems teks beveik 100 mln. eurų viešajai infrastruktūrai ir aplinkai pagražinti. Apie 80 miestelių, kuriuose gyvena 1 000–6 000 gyventojų, numatyta apie 48 mln. eurų. Panaši suma teks ir mažiau nei 1 000 gyventojų turinčioms gyvenvietėms. Šios investicijos bus skirtos iš Kaimo plėtros fondo. Investuojant į mažesnius miestelius, nereikia tikėtis, kad atnaujinta aplinka pritrauks verslą. Tokių investicijų reikia, kad būtų patogiau ten gyvenantiems žmonėms.
