Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ vakar surengė įspėjamuosius protestus Vilniuje, Marijampolėje ir Utenoje. Tačiau aukščiausių šalies vadovų dėmesio protestas nesulaukė.
Apytikriais skaičiavimais, „Linavos“ akcijoje „STOP degalų kainų augimui“ visuose trijuose miestuose dalyvavo iki 300 transporto priemonių – iki 200 Vilniuje ir po 50 Marijampolėje ir Utenoje. Nors su lengvųjų automobilių vairuotojais vežėjai nekonfliktavo, jie susipyko su žemdirbiais, žadėjusiais paremti protestą Utenoje.
Vilniečiai iniciatyvą sveikino
„Respublikos“ žurnalistas sykiu su pirmąja protestuojančių mašinų kolona dalyvavo vežėjų proteste Vilniuje. Pirmojoje kolonoje, apytikriais skaičiavimais, važiavo apie 80-90 vilkikų, autobusų ir kitų transporto priemonių, antrojoje – apie 60-70.
Tiksliai apskaičiuoti akcijos dalyvių skaičių kliudo ir didelis skaičius mašinų, važiavusių sykiu su kolonomis, tačiau nepažymėtų specialiais lipdukais. Prie vežėjų prisidėjo ir kelios dešimtys lengvųjų automobilių. Taigi bendras protesto dalyvių skaičius sostinėje galėjo siekti iki 200. Sostinės savivaldybė leidimą suteikė tik 100 mašinų protestui.
Dauguma kolonų kelyje sutiktų vilniečių protestuojančius vežėjus sveikino, mojo rankomis ir rodė drąsinamus ženklus. Kelius remontuojantys ar
statybose dirbantys darbininkai, užuot užsiėmę darbais, plačiai šypsodamiesi stebėjo mašinų vilkstinę.
Tiesa, ne visi vežėjų atžvilgiu buvo tokie draugiški. „Keletas vairuotojų protestą palydėjo nepadoriais gestais, daugiausiai – viduriniuoju pirštu“, - pripažino vilkikų vairuotojai.
Didesnių spūsčių nesukėlė
„Linava“ tesėjo savo pažadą ir užėmė tik vieną eismo juostą, nesudarydama rimtesnių kliūčių transportui. Nors vežėjai į miesto centrą važiuoti neketino, dažną išvažiavimą iš Geležinio Vilko gatvės saugojo policijos pareigūnai.
Buvo keletas atvejų, kai sunkiasvorių mašinų vairuotojai vis dėlto sumanė trukdyti eismą – pavieniai vilkikai, išvažiavę į antrąją eismo juostą, kliudė lengvosioms mašinoms. Tačiau tokie išsišokėliai buvo sutramdyti per keletą minučių.
Nors vežėjai su policijos pareigūnais nemalonumų neturėjo, žurnalistams to išvengti nepavyko. Pirmosios kolonos priešakyje važiavęs vienos komercinės televizijos ekipažas galines miniveno dureles laikė atdaras – mašinos gale, kone vilkdamas kojas asfaltu, darbavosi operatorius. Po keleto minučių ekstremalaus filmavimo televizininkus sustabdė policijos pareigūnai.
Meras užsibuvo ore
Vežėjų protesto nestebėjo nė vienas iš aukščiausių šalies vadovų.
Prezidentas Valdas Adamkus šiuo metu tęsia darbo vizitą Gruzijoje ir Vokietijoje, premjeras Gediminas Kirkilas iki šeštadienio viešės Jungtinėse Valstijose, o Seimo pirmininkas česlovas Juršėnas vakar lankėsi kaimynėje Lenkijoje.
Dėmesio protestui skyrė Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas. Tiesa, užuot bendravęs su bruzdančiais vežėjais, miesto vadovas protestą stebėjo iš sraigtasparnio. Žadėjęs akciją iš paukščio skrydžio stebėti maždaug valandą, meras paskraidė kur kas ilgiau. Beje, sraigtasparnis degalų ryja kur kas daugiau nei krovininis automobilis.
Marijampolės „sraigė“ parodys ir ragus
Vakar Marijampolėje ir aplinkiniuose keliuose daugiau kaip dvi valandas piketavo arti 60 krovininių automobilių. Piketuojančius vairuotojus palaikė marijampoliečiai, sveikino pravažiuojantys Lenkijos, Estijos, Latvijos krovininių automobilių vairuotojai.
9 val. Iš Gėlyno gatvės pajudėjusi krovininių automobilių kolona įsuko į Geležinkelio, iš jos – į Gedimino, Vasaros gatves. Pavažiavusi Kauno gatve kelis kilometrus Kauno link, įjungtais mirksinčiais žibintais kolona viaduku išsuko Vilkaviškio link ir, padariusi lankstą aplink Marijampolę,
apsisuko kitame viaduke ir tuo pačiu keliu sugrįžo į miestą.
Miesto sankryžose, kur riedėjo piketuotojų kolona, budėjo ir eismą reguliavo policija. Jokių eismo įvykių, transporto spūsčių mieste nebuvo.
Krovininių automobilių kolona nusidriekė 5 kilometrus. Toks atstumas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai yra nuo vieno automobilių tilto iki kito. Maždaug 20 kilometrų per valandą greičiu slenkanti kolona šį atstumą
įveikė kiek daugiau negu per dvi valandas. Palaikyti vairuotojų į gatves išėjo daug miestiečių. Garso signalais juos sveikino lenkiantys ir sutikti automobiliai. Kolonoje važiavo visų rūšių krovinius gabenantys automobiliai; krovininiai, refrižeratoriai, autovežiai. Kai kurie jų vežė lengvuosius automobilius.
„Tokia mūsų kasdienybė“, - sakė vairuotojai. Ne vienas jų po piketo rengėsi į kelionę užsidirbti kasdieninės duonos. Vyrai neslėpė: „Jeigu mūsų Vyriausybė nesiims jokių priemonių, vieną dieną mus pakeis vairuotojai iš Rusijos, Baltarusijos, tų šalių, kur kuras daug pigesnis“.
Vairuotojai sakė nelengvai išsikovoję autoritetą Europoje ir apgailestavo, kad gali būti išstumti iš verslo.
„Mus spaudžia ne tik iki nepateisinamų aukštumų iškilusios naftos produktų kainos, bet ir negailestinga lizingo kompanijų politika.
Daugelis esame nusipirkę naujų automobilių, tačiau lizingo kompanijos nenori dalytis su mumis naštos ir nedaro jokių nuolaidų grąžinant skolą. Valstybė turėtų imtis priemonių sutramdyti monopolininkę „Mažeikių naftą“, - sakė į piketą išlydėti savo vairuotojų atvažiavęs vežėjų firmos savininkas Vytautas čekaitis.
Kantrybė baigiasi
Vakar po pietų vežėjų asociacijų nariai, firmų vadovai rinkosi apie savo vargus pasikalbėti Marijampolės apskrities administracijos salėje.
Tikėdamiesi, kad jų išklausyti ateis valdžios atstovai. Beje, didžiausia valdžia, atėjusi susitikti su vežėjų firmų atstovais, buvo Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius, Marijampolės savivaldybės meras Rolandas Jonikaitis, ūkio ministerijos Naftos skyriaus vedėjas Robertas Tamošiūnas.
„Mūsų išrinkti į Seimą iškopė trys nariai, tačiau šiandien nerado laiko nė vienas, nerūpime mes nei premjerui, nei ministrams, gaila, kad jie abejingi tiems žmonėms, kurie suneša biudžetą. Jeigu valdžia mums neparodys, kaip išgyventi, vieną dieną būsime priversti pakelti rankas ir trauktis iš Europos vežėjų rinkos, kurioje taip sunkiai išsikovojome autoritetą, o mūsų mūsų vietas užims tie, nuo kurių bėgome į Europą, - Rytai“, - sakė vežėjų firmos „Finginas“ savininkas Juozas Budreika. Jam pritarė kiti vežėjų kompanijų atstovai.
Proteste dėl kuro – reikalavimai dėl pieno
Protesto akcija Utenoje turėjo būti bene labiausiai margaspalvė. Mat prie maždaug 50 „Linavos“ mašinų žadėjo prisidėti žemės ūkio techniką pasikinkę vietos žemdirbiai. Tačiau ūkininkai paskutiniu momentu atšaukė paramą vežėjams.
Neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, nesantaika tarp žemdirbių ir „Linavos“ atstovų įsižiebė dėl akcijos reikalavimų. Mat ūkininkai siekė, kad į „Linavos“ reikalavimų protokolą būtų įtrauktas punktas, kuriuo reikalaujama padidinti žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Vežėjams nesutikus šiuo punktu papildyti reikalavimų, ūkininkai traktorių į gatves taip ir nepasiuntė. „Linava“ reikalauja, kad Vyriausybė aktyviau dalyvautų siekiant sušvelninti Europos Sąjungos mokesčių politiką degalams.
Bankrotai jau prasidėjo
„Respublikos“ kalbinami vežėjai choru skundėsi drakoniškomis degalų kainomis. Esą dabar nuvažiuoti į Baltarusiją, ten įsipilti pilną baką kuro ir grįžus, pvz., į Kauną išvežti krovinį apsimoka kur kas labiau nei sutaupyti keletą valandų degalus pilantis Lietuvoje.
„Linavai“ priklausančių įmonių atstovai pripažino, kad kai kurios smulkesnės krovinių gabenimo bendrovės jau merdi: už iš bankų skolintus pinigus prisipirkta naujos technikos, o dabar paskolas esą beveik neįmanoma atiduoti.
Autobusų vairuotojai skundėsi, esą dėl degalų kainų smarkiai pašokus keleivių vežimo įkainiams klientų srautas pastebimai sumažėjo.
Jei yra galimybė, vis daugiau žmonių renkasi kur kas pigesnes keliones traukiniais.
