Mitinguoti jau nesiveržia
Lapkričio pabaigoje Briuselyje prie Europos Parlamento tryško pieno fontanai, buvo deginami šiaudai ir padangos. Mažomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę Belgijos ūkininkai pienu purškė ES valdžios rūmus, jo teko ir policininkams, ir atsitiktiniams praeiviams.
Šiek tiek anksčiau prie tų pačių rūmų dėl diskriminacinės politikos protestavo ir trijų Baltijos šalių žemdirbiai. Tiesa, nei mėšlo, nei pieno, nei šiaudų jie neturėjo – tik taikiai dainavo, skandavo ir kėlė plakatus. Lietuviai buvo atsivežę dovanų juos aplankysiančiai Prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Tegu drąsiau kovoja jaunoji karta. Mes jau esame pamokyti“, – sakė į aktyvių mitinguotojų gretas stoti jau nebesiveržiantis uteniškis Arūnas Kudrevičius, nuteistas už riaušių organizavimą.
Prieš dešimtmetį pieno gamintojus į kelių blokadą vedęs ir kaip riaušininkas nuteistas ūkininkas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markauskas teigė, kad jam sunku būtų įsivaizduoti prie Lietuvos parlamento pieną laistančius ar šiaudus deginančius mūsų žemdirbius. Vakarų Europos šalyse ūkininkai drąsiau reiškia savo reikalavimus.
„Nuo tų laikų, kai mūsų žemdirbiai pirmą kartą ryžtingai protestavo, įvyko nemažai pokyčių. Šiandien ir politikai, ir policija gal jau kitaip žiūrėtų į protestuotojus. Tačiau, manau, jei Lietuvos ūkininkai protestuotų taip, kaip vakariečiai, problemų neišvengtų“, – samprotavo B.Markauskas.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko, Vakarų visuomenių piliečiai daug aktyvesni ir drąsiau reiškia savo nuomonę, protestuoja ir mitinguoja. „Tačiau už įstatymų pažeidimus protestuotojai sulaukia sankcijų. Vakaruose netoleruojamas vitrinų daužymas, automobilių vartymas ar padangų deginimas“, – teigė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vadovas.
Nepamiršo kelių blokados pamokų
Rokiškio rajono ūkininkui Almantui Šedžiui atrodo, kad Lietuvoje galimybių laisvai protestuoti tik mažėja. Anot jo, žemdirbiai nepamiršo skaudžių kelių blokados pamokų, kai protestuotojų lyderiai atsidūrė teisiamųjų suole. „Buvome pamokyti ir įbauginti. Be to, sumažėjo ir pačių ūkininkų, blėsta jų aktyvumas ir iniciatyvos“, – apgailestavo pirmuosiuose žemdirbių protestuose dalyvavęs pieno gamintojas.
A.Kudrevičius įsitikinęs, kad demokratijai Lietuvoje dar reikia ne vieną dešimtmetį bręsti. „Mūsų šalyje didesnis skirtumas tarp kairiųjų ir dešiniųjų nei Vakarų šalyse, todėl valdžia, tramdydama protestuotojus, imasi radikalesnių priemonių. Europoje protestuojama dėl ekonominių interesų, o Lietuvoje neretai jie persipina su politika, todėl ir valdžios taikomos priemonės ne visada adekvačios“, – sakė karčios patirties turintis ūkininkas.
Anot rokiškėno A.Šedžio, Lietuvos ūkininkams dar toli iki vakariečių organizuotumo ir aktyvumo. „Vakarų Europos žemdirbių organizacijas išlaiko patys ūkininkai, todėl jie drąsiai kelia reikalavimus ir stoja prieš valdžią. O mūsų Žemės ūkio rūmai išlaikomi iš biudžeto, todėl ir priešintis negalima. Nė viena nomenklatūra nenori, kad būtų stiprios visuomeninės organizacijos“, – samprotavo jis. Ūkininkas teigė, kad mūsų šalyje stinga ir pilietinio solidarumo: „Jei vienos visuomeninės grupės streikuoja, kitos dažniausiai jų nepalaiko. Kai prieš dešimt metų protestavo žemdirbiai, jų nepalaikė nė viena profesinė organizacija. O tie, kurie buvo teisiami, visai liko vieni. Žmonės patyrė daug streso, sugaišo daug laiko.“
Apskundė Strasbūro teismui
2003 m. gegužės 21-ąją žemdirbiai, protestuodami dėl itin mažų pieno supirkimo kainų, traktoriais blokavo kai kurias magistralinių kelių atkarpas, pasienio postus su Latvija ir Lenkija. Ūkininkai nesitraukė nuo kelių, kol Vyriausybė nepažadėjo skirti lėšų prarastoms pajamoms kompensuoti. Tačiau pažadėjus pinigų, buvo imtasi ir kitokių veiksmų. Tuometis ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas ir dar septyni ūkininkai – Bronius Markauskas, Jonas Vilionis, Virginijus Mykolaitis, Kęstutis Miliauskas, Artūras Pilota, Irena Guobužienė ir Arūnas Kudrevičius – buvo teisiami.
Pirmą kartą į kovą dėl ūkių išlikimo stoję žemdirbiai buvo apkaltinti riaušių organizavimu ir dalyvavimu jose. Teismo proceso eigoje J.Ramono byla buvo išskirta, o jam tapus Seimo nariu nutraukta. Kitų žemdirbių byla baigta 2004 m. I.Guobužienė ir J.Vilionis buvo išteisinti, o kitiems paskirtas 60 parų areštas, bausmės vykdymą atidedant metams. Daugiau nei metus ūkininkai buvo tampomi po teismus. Penkiems žemdirbiams paskyrus lygtinę bausmę, jie metus turėjo laikytis teismo nurodymų ir gyventi jausdami įtampą. „Mus siekė įbauginti, kad daugiau nestreikuotume. Kad mes iš tikrųjų buvome teisūs, Vyriausybė pripažino, nes vėliau skyrė reikiamus milijonus“, – pastebėjo B.Markauskas.
Ūkininkai, tikindami, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojama saviraiškos laisvė išsakyti savo nuomonę, mitinguoti, Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui. „Strasbūre sprendimas dėl mūsų bylos dar nepriimtas. Prieš porą metų teismas papildomai pateikė mūsų Vyriausybei užklausimą, tačiau susidaro įspūdis, kad valdžia vilkina procesą“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas.
Įstatymas leidžia manipuliuoti
Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje protestavo tada, kai ES Vadovų taryba rinkosi tartis dėl 2014–2020 m. biudžeto. „Lietuvoje tokiu momentu galėjo ir neišduoti leidimo protestuoti, o Briuselyje kliūčių tam nebuvo“, – pastebėjo B.Markauskas.
Ekspertai sako, kad mūsų šalyje galiojantis Susirinkimų įstatymas neatspindi Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos laisvės kiekvienam išsakyti nuomonę, mitinguoti, streikuoti. Praėjusios kadencijos Seimas šių metų lapkritį priėmė tam tikrus šio įstatymo pakeitimus, tačiau jie tėra kosmetiniai. „Atsirado tam tikrų palengvinimų, bet pagrindinės nuostatos, dvelkiančios praeitimi, išliko. Dėl paprasčiausio susirinkimo reikia prieš 5 dienas pranešti, derinti su savivaldybės valdžia. Administracijos direktorius gali be jokios motyvacijos neišduoti leidimo. Tuomet skųskis ir bylinėkis, jei nori“, – Susirinkimų įstatymo spragas nurodė V.Budnikas.
Manipuliuoti galima ir Susirinkimų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad iki 15 žmonių grupei piketuoti galima ir nepranešus savivaldybei. „O jei įvyks provokacija ir prie piketuotojų prisišlies daugiau žmonių, piketo organizatoriai gali būti apkaltinti neteisėtu susirinkimo organizavimu. Taigi, taip galima drausminti ir prigąsdinti piliečius“, – aiškino Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas.
Komentarai
Prieštarauja Konstitucijai
Bronislovas Genzelis, filosofijos mokslų daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus. Susirinkimų įstatymas, pagal kurį piliečiai privalo prašyti leidimų mitingams ir susirinkimams, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Prieš streikuojant ar mitinguojant pakaktų tik pranešti savivaldybei, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas. Tačiau mūsų piliečiai, norintys išsakyti savo nuomonę ar reikalavimus, privalo prašinėti leidimų, kurių gali ir negauti. Tokį įstatymą būtina taisyti.
Ūkininkų elgesys – lyg vandalų
Zigmantas Balčytis, europarlamentaras
Laisvės, pareigos, atsakomybė numatyta įstatymuose. Tikrai nepritariu tam, kad prieš protestuojančiuosius būtų naudojamos ašarinės dujos, guminės kulkos, bet vis dėlto manau, kad viešosios tvarkos, taip pat ir įstatymų, visiems būtina laikytis. Nemanau, kad Belgijos ūkininkai, Briuselyje pienu laistę pastatus, deginę šiaudus ir padangas, elgėsi tinkamai. Toks vandalizmas kainuoja daug visų mokesčių mokėtojų pinigų. Baltijos šalių ūkininkų protestą Briuselyje, kai vyko Europos Tarybos viršūnių susitikimas, vertinu teigiamai. Tenka apgailestauti, kad šiame susitikime ES valstybių vadovams nepavyko susitarti dėl 2013–2020 m. biudžeto.
Vida TAVORIENĖ
