Šiandien mūsų gyvenimas primena filmą, kurio scenarijų rašome patys ir kartu esame pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Tai yra puiku, bet kartu ir vargina, ypač smegenis.
Pasirinkimo galimybės yra tokios didelės, kad dažnai apima jausmas, jog rinkdamiesi galbūt suklydome. Juk kiekvienas pasirinkimas “už" kartu yra ir pasirinkimas “prieš", o reikalą dar labiau komplikuoja argumentų gausa, atsižvelgti į visus kriterijus yra stačiai neįmanoma.
Bet kaip mums pavyksta nuolat priiminėti svarbius ir ne tokius svarbius sprendimus? Kaip vyksta šie procesai ir kokie veiksniai lemia rezultatus? Tiesiog revoliucinga smegenų tyrinėtojų išvada paneigia tai, ką dešimtmečius laikėme nepaneigiamu faktu - kad jausmai yra natūralūs teisingų sprendimų priešai.
Naujausi mokslo duomenys įrodo priešingai: jausmai yra mumyse glūdinčios labai koncentruotos žinios. Šią vidinę žinių talpyklą galima vadinti ir intuicija; ji žaibiškai rūšiuoja informaciją į “svarbią" ir “nesvarbią", kad gausybė užgriūvančios informacijos mūsų neuždusintų, ir diktuoja pagrindines taisykles, kuriomis vadovaudamiesi gyvenime nepasimetame. Padedami mūsų vidinio “pasirinkimo automato" per dieną padarome iki 100000 sprendimų: vairuojant mums nereikia svarstyti, ar perjungti pavarą, o eidami kiekvieno žingsnio irgi neapgalvojame. Visa tai atliekame nesąmoningai, bet užtikrintai kaip lunatikai.
Tačiau ši vidinė žinių talpykla yra naudinga ne tik atliekant automatinius veiksmus, ji suteikia mums galimybę sąmoningai apsisprendžiant iš dalies remtis ir pasąmone, užuot nuolatos lyginus pliusus ir minusus. Jei šia strategija naudojamės dažnai, gebėjimas priimti vykusius sprendimus pastebimai tobulėja. Gyvenime būna daugybė situacijų, kai praverčia su metais įgyta patirtis, tačiau kai reikia spręsti greitai, pagal besikeičiančią situaciją, jaunesni žmonės būna gerokai lankstesni. Tai gali patvirtinti visi tėvai: jei duosite vaikams naują mobilųjį telefoną, jie visas jo funkcijas išnagrinės daug greičiau už jus.
Mūsų vidinis autopilotas ypač gerai veikia tada, kai tenka dažnai daryti panašios rūšies sprendimus. Tuo tarpu jei iškyla visiškai naujų aplinkybių, jei pasąmonė dar nesukaupė pakankamai palygintinos patirties, geriau daugiau remtis racionaliu protu.
Specialistai įspėja aklai nepasitikėti vien tik intuicija: mes pernelyg daug laiko skiriame apsvarstyti tokiems palyginti nesvarbiems klausimams kaip “Kokių dribsnių pirkti pusryčiams?" ir per mažai galvojame apie svarbius (“Ar tikrai tuoktis su šituo žmogumi?"). Klaidos nesvarbiuose dalykuose yra leistinos, bet esminiais gyvenimo klausimais tarkitės su kitais žmonėmis, nuodugniai viską apmąstykite.
Šiandien žinome, kad grynai racionalių sprendimų nebūna, juos priimant visuomet dalyvauja jausmai. Kokia svarbi proto ir jausmų sąveika, demonstruoja toks pavyzdys: jei nelaimingo atsitikimo metu nukenčia priekinė galvos smegenų žievės sritis, pertraukiamas svarbus kognityvaus mąstymo ir limbinės sistemos, reguliuojančios jausmus, ryšys. Tokie žmonės sugeba racionaliai mąstyti, bet tokios vertybės kaip teisingumas, artimo meilė ir ištikimybė jiems nieko nereiškia.
Žinoma, yra naudinga sukaupti faktus ir juos apmąstyti, tai suteikia saugumo jausmą, net jei sprendimas vėliau būna galbūt visai kitoks, nei turėtų būti pagal juos. Antras svarbus žingsnis - reikalą laikinai pamiršti, geriausia per naktį. Kol palaimingai miegame, mūsų pasąmonė toliau nagrinėja problemą, derina mūsų vertybes ir jausmus su argumentais, o ryte pateikia gatavą sprendimą.
Protas ar jausmai?
1. Nepriiminėkite tikrai svarbių sprendimų nepasitarę su kitais.
2. Įsivaizduokite, koks bus rezultatas blogiausiu ir geriausiu atveju.
3. Mąstykite apie perspektyvą. Kaip priimtas sprendimas atrodytų po 10 metų?
4. Dėl svarbių dalykų apsispręskite ryte, leidę pasąmonei dirbti per naktį (galbūt ji pasufleruos atsakymą).
5. Sudėtingiems, bet ne pernelyg svarbiems sprendimams rinkitės greitą, intuityvų kelią.
