Praeityje lieka metas, kai žmonės „su aukštuoju“, prisiskaitę gausių skelbimų apie gerai mokamą darbą nekvalifikuotiesiems ar profesinį išsilavinimą turintiems darbininkams, pusiau juokais žadėdavo mesti varganą tarnystę biure.
Tie, kurie prieš metus kitus džiaugėsi daug fizinių pastangų reikalaujančiu, bet ir gerai mokamu bei reikalingu darbu tėvynėje, nūdien jau pildo bedarbių gretas.
Ypač ryškių potėpių šalies darbo rinkos paveiksle daro grupiniai atleidimai. Šiemet iki lapkričio per juos darbo neteko per 3 tūkst. šalies gyventojų - triskart daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai. Karpydami išlaidas ir mažindami gamybos apimtis, darbdaviai pradeda nuo žemiausios darbuotojų grandies.
Klaipėda neišsiskiria
Anot Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos Ingos Liubertės, per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje (KDB) įregistruoti 8 pranešimai apie grupinius atleidimus.
Pažymėtina, kad pranešti apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą įmonė turi iš anksto - mažiausiai prieš du mėnesius iki faktinio atleidimo.
Pokalbininkės teigimu, Klaipėdos situacija, palyginti su likusia šalies dalimi, nėra išskirtinė planuojamų atleisti darbuotojų požiūriu. Pastebima, kad dabartinis laikotarpis skaudžiausias pramonės, statybų, smulkesnių paslaugų įmonėms.
KDB direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio duomenimis, 2007 m. Klaipėdos mieste bei rajone iš viso buvo įspėti ir atleisti 475 darbuotojai. Šiemet bent jau iki šiol šis skaičius buvo mažesnis: per 10 mėnesių įspėtas ir atleistas 121 darbuotojas.
Spalį apie grupinius atleidimus pranešė statybų bendrovė „Egesta“ (35 darbuotojai), Klaipėdos psichiatrijos ligoninė (25 darbuotojai).
Pasak „Egestos“ direktoriaus Petro Kiminiaus, jo įmonė greitai pajuto, kaip griuvimas finansų rinkoje atsiliepia ekonomikai, mat bendrovė 100 proc. dirba eksportui - gamina daugiabučių namų modulius, kurių reikia Skandinavijos šalims. Šiuo metu tokių gaminių paklausa yra sumažėjusi.
Direktoriaus teigimu, pokyčiai rinkoje verčia kurti naują strategiją. „Manau, prognozuoti ateitį bent kiek tiksliai būtų galima mažiausiai po pusmečio - tiek laiko reikia situacijai permąstyti“, - įsitikinęs pokalbininkas.
Pokyčiai ligoninėje įvyko dėl reorganizacijos - anot jos sekretorės, atleista dalis įvairių specialybių darbuotojų, kurie nebesutiko dirbti naujojoje įstaigoje. Nuo lapkričio 1 d. ji tapo Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialu.
Dvi bendrovės - drabužių siuvimu užsiimantis „Centeksas“ bei krovinių vežėja „Transala“ - pranešė bankrutuojančios ir dėl to atleidžiančios atitinkamai 58 bei 3 darbuotojus.
Rajone - tas pats
Pasak I. Liubertės, grupiniai atleidimai vyksta ir kitose apskrities vietovėse.
Bankruotuojanti bendrovė „Galaunė“, gaminanti laidų rinkinius prancūzų firmos „Renault“ automobiliams, spalį pranešė Šilutės darbo biržai apie 125 darbuotojų atleidimą. Dar viena bankrutavusi Šilutės bendrovė - medienos apdirbimo įmonė „Decostyle“ - atleido 26 darbuotojus.
Kretingos darbo biržai spalį pateikti du pranešimai apie grupinius atleidimus.
Medienos apdirbimo bendrovė „Baltfora“ pranešė nuo kitų metų sausio atleisianti 92 darbuotojus iš 97, ir kaip priežastį nurodo „produkcijos pardavimų ir užsakymų sumažėjimą esamu momentu ir galimą visišką užsakymų praradimą artimiausiu metu“.
Bendrovė „Vievio paukštynas“ pranešė nuo šių metų gruodžio iki kitų kovo atleisianti 45 iš 54 žmonių, dirbusių Kurmaičių pramoniniame paukščių ceche.
Didės, bet nedramatiškai
V. Andriušio pateiktais duomenimis, šiemet per rugsėjo bei spalio mėnesius KDB užsiregistravo 2669 darbo ieškantys žmonės - beveik 19 proc. daugiau negu pernai ir 26 proc. - nei užpernai.
LDB atstovės I. Liubertės teigimu, pirmiausia įmonės atleidžia nekvalifikuotus bei žemos kvalifikacijos darbuotojus. Tai patvirtina KDB pateikti duomenys - 74 proc. žmonių, kurie biržoje registravosi spalį, darbo neteko per trumpesnį nei dvejų metų laikotarpį. 40 proc. visų užsiregistravusiųjų - nekvalifikuoti, 32 proc. - turintieji profesinį išsilavinimą.
Nedarbo lygis Klaipėdos mieste siekia 3 proc., o rajone - 2,3 proc. Taigi situacijos nepavadintum dramatiška.
Prognozuojamas bendras bedarbių, kurie per 2008-uosius bus pasinaudoję KDB paslaugomis, skaičius - 14 tūkst. žmonių. Manoma, kad kitąmet jis išaugs tūkstančiu. Tuo metu naujų darbo pasiūlymų numanomas skaičius kitąmet - vos per 10 tūkst.
Skaičiai ir faktai
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių gautas 21 pranešimas apie numatomus grupinius darbuotojų atleidimus: iš 3245 žmonių vien spalį su darbo vietomis atsisveikino 920. Kiek daugiau - 959 žmonės - iš darbo buvo atleisti per 10 mėnesių laikotarpį pernai.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas regioninei plėtrai Vidas PREIKŠAITIS
Raginčiau skatinti optimizmą ir nedramatizuoti situacijos. Nors atleidimo faktus linkstama interpretuoti taip, tarsi jie signalizuotų apie įmonių bankrotus, šitaip nėra.
Žinoma, dabar verslininkai privalo susiveržti diržus, tačiau iš bet kokios situacijos rasi išeitį, o verslo požiūriu - visuomet gali rasti kitą nišą. Mūsų šalies verslininkai pažįsta krizes, tad, manau, ir šią įveiksime.
Pirmieji ateinančios krizės požymiai buvo justi pernai Telšiuose, kai verslo inkubatoriaus klientai nebesusimokėjo mokesčių. Toliau, kalbant apie mūsų regioną: Šilalės mėsos perdirbimo įmonių bėdos, užkonservuota Tauragės plytų gamyklos veikla. Tačiau, darsyk priminsiu, verslininkai randa išeičių. Pavyzdžiui, pernai Panevėžyje sutvirtėjus didiesiems prekybos tinklams, smulkieji prekybininkai ėmėsi nuomoti savo patalpas, esančias strateginėse miesto vietose.
Viskas įveikiama, svarbu tik svaresnis centrinės valdžios bei savivaldybių palaikymas. Manau, reikėtų didesnės paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Kam priklauso ateitis
Danieliaus H. Pinko, lektoriaus, knygų „Free Agent Nation“ ir „A Whole New Mind“, „The Adventures of Johnny Bunko“ autoriaus, taip pat rašančio į „The New York Times“, „Harvard Business Review“, „Fast Company“, „Wired“, nuomone, informacinė era, kurioje mes dabar gyvename, palaipsniui gęsta.
Ją keičia nauja epocha, kurioje pasiekti didelės sėkmės galės žmonės, pasižymintys neeiliniais erdviniais-emociniais gebėjimais, ir kompanijos, gebančios priimti kūrybiškus sprendimus bei suteikti paslaugoms bei prekėms papildomos prasmės.
Anot D. Pinko, industrinę erą sukūrė žmogaus „raumenys“: žemdirbių bendruomenė virto gamyklų darbininkais. Industrinę erą pakeitė informacinė era: susikūrė nauja klasė darbuotojų, prasigyvenančių ne iš sunkaus fizinio darbo, o iš savo intelekto.
Šiandien informacinė epocha grimzta į praeitį, o mes tampame naujos eros gimimo liudytojais.
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje Vakaruose prestižinės buvo juristo, buhalterio, gydytojo profesijos. Vėliau prie jų prisijungė aukštųjų technologijų specialistai. Protinis darbas tapo prestižinis, sėkmė laukė tų, kurie nuolat intensyviai mokėsi. Žinios paėmė viršų fizinio darbo atžvilgiu.
Tie, kurie turėjo puikių analitinių sugebėjimų, mąstė logiškai ir greitai, sparčiai kopė sėkmės laiptais. Bet kol jie iš širdies triūsė, pasaulis pasikeitė. Nuo šiol lyderiaus turintieji talentą mąstyti kitaip: kūrybiškai.
Plačiau apie tai - publikacijoje „Kam priklauso ateitis, arba Dešiniojo pusrutulio kerštas“ www.ve.lt/psichologija
Valerija Lebedeva
