Baigtas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje klaipėdietė Eglė Kusaitė įtariama terorizmu. Bylą lydi prieštaringi prokurorų komentarai, įtariamosios artimųjų ir žmogaus teisių gynėjų abejonės dėl teisėsaugos naudojamų metodų. Antradienį įvyko teismo posėdis dėl E. Kusaitės kardomosios priemonės pratęsimo.
E. Kusaitė įtariama 2009 metų birželį-spalį pradžioje internetu, vėliau telefonu užmezgusi kontaktus su Rusijos Federacijoje veikiančiomis islamistinėmis teroristinėmis grupuotėmis, jų nariais. Iš pradžių bendravo su moterimis, o po to įsijungė ir du vyrai, naudoję telefonus, kurių abonento priklausomybė nebuvo nustatoma. E. Kusaitė gavo iš šių asmenų iškvietimą atvykti į Rusiją ir pinigų kelionei - 500 JAV dolerių, išsiėmė Lietuvos piliečio pasą, gavo Rusijos Federacijos vizą ir praėjusių metų spalio 29 dieną rengėsi į Rusiją.
Prieš pusmetį išvykstanti į Rusiją sulaikyta klaipėdietė E. Kusaitė, kaip pradžioje pranešė žiniasklaida, turėjo sprogdinti Maksvos metro. Vėliau paskelbta, kad ji neva turėjo tikslą susisprogdinti tuose Rusijos kariniuose objektuose, kur yra kuo daugiau žmonių.Paskutinė vieša prokurorų versija skelbia, jog teroro aktas turėjo būti įvykdytas kažkur viešoje vietoje Čečėnijoje.
Portalas Balsas.lt jau rašė, jog E. Kusaitės tardyme dalyvavo ir Rusijos žvalgybos pareigūnai. Be to, terorizmu kaltinamai merginai neleidžiama susitikti su artimaisiais. Teisme šie veiksmai argumentuoti tuo, jog susitikus su artimaisiais ar žmogaus teisių gynėjais pastarieji galėjo įkalbėti E. Kusaitę pakeisti parodymus. Remiantis būtent tokia baime prokurorai ir teismai neleido įtariamajai susitikti nei su motina, nei su kunigu Robertu Grigu, nei žmogaus teisių gynėju Henriku Mickevičiumi.
Be to, į Vilniaus apygardos teismą antradienio popietę atvežta jauna „teroristė“ pareiškė, kad jai pareikšti įtarimai esą prasilenkia su realybe, o jos duoti parodymai buvo iškreipti į priešingą pusę.
Vos prasidėjus teismo posėdžiui Generalinės prokuratūros prokuroras Justinas Laucius teismo prašė uždaro teismo posėdžio, esą byloje yra duomenų, susijusių su Lietuvos Respublikos paslaptimi. Savo ruožtu E. Kusaitė reikalavo viešo teismo posėdžio. „Aš norėčiau, kad posėdis būtų viešas", - kalbėjo ji.
Teismas įvertino visas aplinkybes ir nusprendė prokuroro prašymą atmesti.
J. Laucius savo prašymą E. Kusaitei kardomąjį suėmimą pratęsti trims mėnesiams grindė tuo, kad terorizmu įtariama mergina gali slėptis, bėgti nuo teismo. Pasak prokuroro, mergina ne kartą buvo pabėgusi nuo savo artimųjų, skelbtos E. Kusaitės tarptautinės paieškos, ji neturi santuokinių ryšių, darbo, turto, niekur nesimoko. E. Kusaitė, anot prokuroro, nuolat kalba, kad kitatikius, katalikus reikia žudyti, jie yra kiaulės. Be to, klaipėdietė turi ryšių su Jungtinėje Karalystėje, Azerbaidžane, Rusijoje gyvenančiais islamo tikėjimo asmenimis, būdama laisvėje gali imtis teroristinių aktų, per artimuosius bendrauja su įtartinais rusiškai kalbančiais asmenimis, kuriems perduoda laiškus.
E. Kusaitės gynėjai kategoriškai su tuo nesutiko, teismo prašė atsižvelgti į prastą ginamosios sveikatą. Pati įtariamoji kategoriškai atmeta jai mestus kaltinimus ir teigė, kad ją mušė trys rusai.
„Buvo iškraipyti parodymai labai šlykščiai“, - sakė ji.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius portalui tvirtina, jog teismo sprendimas rengti viešą posėdį reiškia viltį, jog nagrinėjimas gali būti objektyvus, o E. Kusaitės parodymus teismui, jai teigiant, kad buvo mušama, vadina tam tikra prokurorų nesėkme. „Prokurorų mėginimas pasiremti vien prisipažinimu - subliuško. Keisti parodymus yra jos teisė ir joks nusikaltimas. Sakyčiau, kad tai patvirtina, jog mes neišsigalvojome, kalbėdami apie signalus ir abejones, kad prisipažinimas galėjo būti išgautas naudojant psichologinį spaudimą ar kitas priemones", - sakė visuomenininkas.
Demokratijos žlugimas?
Europos parlamentaras Leonidas Donskis, kuris ir anksčiau, kartu H. Mickevičiumi ir Pilietinės visuomenės instituto vadovu Dariumi Kuoliu kėlė klausimą dėl E. Kusaitės teisių - pozicijos nekeičia. Jis ir dabar teigia, kad jam juokinga prokurorų baimė dėl nežinia kaip išgauto prisipažinimo atsisakymo, kuris visgi įvyko. „Prisipažinimą galima išgauti visaip. Taip pat ir naudojant psichologinį ar kitokį smurtą“, - sakė EP narys, pabrėždamas, jog civilizuotos demokratinės procedūros tam ir egzistuoja, vien taip išgautas prisipažinimas nevisrtų dingstimi nuteisti žmogų.
Anot L. Donskio, mergina tiesiog buvo sistemos išnaudota. „Neabejoju, kad ji buvo naudojama kaip tam tikras jaukas, pritraukti asmenims, kuriuos jai pakišo tas pats Valstybės saugumo departamentas, siekdamas savo tikslų, suderintų su viena kaimynine valstybe“, - sakė jis.
L. Donskis sakė pradedąs abejoti ar po šios istorijos dar gerai skamba Lietuvos, kaip demokratinės valstybės vardas. „Jei tokiai specialiajai tarnybai, kuri yra statutinė organizacija ir privalo būti politikų kontroliuojama, leista šitaip įsivažiuoti, tai mūsų demokratija tada yra atpažįstama tik pagal labai formalius kriterijus. Jeigu mokame tik įvykdyti rinkimus ir perduoti valdžią, tai turime prisiminti, kad rinkimai sėkmingai įvyksta ir kai kuriose šalyse, kurių pasiekimai demokratijoje yra gana kuklūs“, - sakė L. Donskis.
Teismo posėdį stebėjusio Piliečių santalkos lyderio, generolo Jono Kronkaičio nuomone, E. Kusaitei ir jos gynybai pliusų nepridėjo dalis į salę susirinkusių Drąsiaus Kedžio gerbėjų, atvirai demonstravusių nepagarbą teismui. Kartu generolas, komentuodamas teismo posėdį, sakė nesuprantąs prokurorų motyvų, kodėl įtariamą merginą reikėjo aštuonis mėnesius laikyti visiškoje izoliacijoje. „Aš prilyginu tai kankinimui", - sakė J. Kronkaitis.
Pasak jo, labai nekaip teisme atrodė ir prokuroras Justas Laucius. „Nuolat painiojosi, nervingai stumdė popierius. Visa techninė pusė buvo labai paprasta. Ir prokurorai, ir teisėjai, ir gynyba tik pusę teksto kalbėjo į mikrofoną. Pusės nė nebuvo įmanoma išgirsti. Teismams tai tikrai autoriteto neprideda", - stebėjosi jis.
Dėl kardomosios priemonės teismas apsispręs ketvirtadienį.
