„Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas Šarūnas Narbutas, pilnai įrodytos liudytojų parodymais, kitais įrodymais, visi įrodymai gauti teisėtais būdais ir ištirti teismo posėdyje“ – Vilniaus apygardos teisme per baigiamąsias kalbas trečiadienį kalbėjo prokuroras.
Teismas trečiadienį baigė įrodymų tyrimą ir žodį suteikė prokurorui.
G. Jasaitis savo kalboje pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamos Š. Narbutas, padarytos išskirtinėmis aplinkybėmis, esant Lietuvoje ekstremaliai situacijai, valstybinės institucijos tuo metu kvietė žmones kovoti su mirtino COVID-19 viruso plitimu.
„Š. Narbutas esą kovojo su blogiu, bet veikė nusikalstamai“, – sakė prokuroras G. Jasaitis. Jis sako kalboje paminėjo filosofinę frazę, kad „žmogus, kuris domisi tik materialinėms vertybėmis, jo dvasia serga“.
Prokuroras sakė, jog liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis aktyviai dalyvavo testų pirkime, teigė manę, kad jis veikia visuomeniniais pagrindais, „atstovavo Vyriausybei ir veikė jos vardu, veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo“.
Savo kalboje valstybės kaltintojas aptarė buvusio premjero Sauliaus Skvernelio, tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos parodymus, duotus uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose jie teigė, jog COVID-19 reagentų pirkimo istorija Vyriausybei padarė reputacinę žalą.
„S. Skvernelis sakė, kad tuo metu šalyje reagentų nebuvo, kritinė padėtis. Jis žinojo, kad Š. Narbutas procesuose dalyvauja kaip visuomeninis atstovas, premjeras tikėjosi, kad kaip ir daugelis žmonių, Š. Narbutas padėjo neturėdamas naudos“, – apie tuometinių Vyriausybės narių parodymus kalbėjo prokuroras.
Pasak G. Jasaičio, tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos manymu, Š. Narbuto veiksmais buvo padaryta reputacinė žala ir pačiai ministerijai, ir žmonėms, verslui, sumažintas pasitikėjimas.
„Pilietiškai vertinant, neigiama pusė, visuomenės vertinimas nebuvo geras. Pirma emocija buvo labai neigiama. Niekas nedraudžia, uždirbti pinigų, bet mes turėjome kitokią įsivaizdavimą, etinė, moralinė žala yra“, – A. Verygos parodymus teisme savo kalboje citavo prokuroras.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys mano, kad sukčiavimu ir piktnaudžiavimu COVID-19 reagentų pirkimo byloje kaltinamas Š. Narbutas turi viešai atsiprašyti sveikatos apsaugos darbuotojų už savo veiksmus.
Ministro, byloje apklausto kaip liudytojo, nuomonę teisme sakydamas baigiamąsias kalbas trečiadienį citavo prokuroras G. Jasaitis.
„Ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala buvo padaryta, visuomenėje atsirado abejonių dėl sveikatos apsaugos darbuotojų veiklos skaidrumo. Lietuvos gyventojams neturi kilti abejonių dėl darbuotojų lojalumo, sąžiningumo, ekonomiškumo“, – A. Dulkį citavo prokuroras.
Ministras teismui skundėsi, kad po COVID-19 reagentų pirkimo istorijos sumažėjo visuomenės pasitikėjimas valstybės aparatu tai yra neįkainojama žala, o visuomenės nuomonių apklausose dėl korupcijos apraiškų sveikatos apsaugos sistema nuolat užima pirmą vietą.
Kaltintojo manymu, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio ir sveikatos apsaugos ministro parodymai tik patvirtina, jog Lietuvai Š. Narbuto veiksmais buvo padaryta neturtinė žala.
Kaltinimus atmeta
Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Š. Narbutas anksčiau teisme sakė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Š. Narbutas atmeta kaltinimus, kad veikė kaip SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas.
Kaltinamasis davė paaiškinimus teismui, tačiau pasinaudojo teise neatsisakyti tiek į teismo, tiek į prokuroro klausimus. Baigianti bylos nagrinėjimui, jis trečiadienį paprašė panaikinti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudimą bendrauti su liudytojais bei lankytis Sveikatos apsaugos ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose. Teismas dėl šių prašymų pasisakys ketvirtadienį.
Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Buvęs POLA prezidentas Š. Narbutas buvo įvairių darbo grupių ir organizacijų tarybų ir valdybų narys – buvo Nacionalinės sveikatos tarybos nariu, taip pat dirbo „Investuok Lietuvoje“ bei e.sveikatos valdybose. Jis taip pat anksčiau dirbo kadenciją baigusos prezidentės Dalios Gybauskaitės patarėju teisės klausimais.
Jis taip pat ėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos nario pareigas ir buvo jos pirmininkas bei Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo ir onkologinės pagalbos organizavimo stebėsenos tarybos narys.
Anksčiau savo interesų deklaracijoje Š. Narbutas taip pat nurodė esąs Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narys, Kauno klinikų pacientų tarybos pirmininkas.
