Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas surengė posėdį, per kurį turėtų pasisakyti valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis. Prokuratūra per baigiamąsias kalbas arba pasiūlo bausmę, arba siūlo išteisinimą.
Prašo panaikinti draudimą bendrauti
Prasidėjus posėdžiui Š. Narbutas kartu su savo advokatu Raimundu Lideika paprašė panaikinti jam jau trejus metu taikomą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudimą bendrauti su tam tikrais asmenimis bei nesilankyti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.
Š. Narbutas anksčiau buvo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovu.
„Yra poreikis bendrauti su Sveikatos apsaugos ministerija ir ten lankytis“, – teismui sakė kaltinamasis.
Jis paaiškino, kad nėra POLA valdybos narys, tačiau teikia jai paslaugas, konsultuoja šią organizaciją dėl Europos Sąjungos projektų, koordinuoja juos, vyksta susitikimai, jam reikia dalyvauti ir susitikimuose užsienyje.
„Bėgti ir slėptis neketinu, prašau draudimą panaikinti“, – sakė Š. Narbutas.
Jo advokatas R. Lideika teigė, kad byla baigiama nagrinėti, o esant būtinybei jo ginamajam išvykti į užsienį, teismas taps „leidimų biuru“, nors turėtų koncentruotis į nuosprendžio rašymą.
„Gerokai pasenęs draudimas, per trejus metus savo elgesiu Š. Narbutas viską parodė. Visada dalyvavo posėdžiuose, tai nėra byla dėl smurtinių dalykų, pareikšti kaltinimai susiję su verslo santykiais“, – kalbėjo gynėjas.
Tuo metu prokuroras G. Jasaitis prieštaravo šiam prašymui.
„Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – turi galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes tai vienas iš būdų užtikrinti, kad nuosprendis būtų vykdomas“, – sakė prokuroras.
Teismas dėl šio prašymą sprendimą žadą priimti vėliau.
Sieks prisiteisti proceso išlaidas
Be to, Š. Narbutas teismui pateikė prašymą priėmus išteisinamąjį nuosprendį priteisti jam proceso išlaidas – Lietuvoje jau kurį laiką galioja tai numatanti įstatymo norma, taip pat priimtas ne vienas nuosprendis, kuriame išteisintajam priteistos išlaidos už advokatą, o prokuratūra jas sumokėjo.
Paskelbus šį prašymą, prokuroras G. Jasaitis išreiškė prieštaravimą ir nuostabą.
„Mano žiniomis, kaltinamasis Š. Narbutas rinko pinigus iš žmonių šiam procesui. Klausimas, kiek jis pinigų surinko? Jis du kartus kreipėsi pagalbos. (..) Nei kaltinamasis, nei advokatas išlaidų jokių neturėjo, nes lėšos buvo gautos iš trečiųjų asmenų. Dar klausimas, ar jie iš to neturėjo pelno“, – kalbėjo G. Jasaitis.
Pasak jo, tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiai Š. Narbutui pervedė nemažas pinigų sumas, kaltintojo manymu, tokių būdu kaltinamojo gautų lėšų negalima vertinti kaip proceso išlaidų.
Š. Narbutas patvirtino gavęs lėšų iš aukotojų ir sumokėjęs mokesčius, jos buvo laikomos advokatės sąskaitoje.
Kokią tikslią sumą prašoma priteisti Š. Narbutui išteisinimo atveju per posėdį trečiadienį nebuvo paskelbta, tačiau kaltinamasis paminėjo, kad per ikiteisminį tyrimą per platformą buvo surinkta 45 tūkst. eurų, tačiau šiai sumai buvo taikomas platformos mokestis.
BNS jis teigė siekiantis prisiteisti „trisdešimt kelis tūkstančius“ eurų.
Kaltinamojo advokatas R. Lideika stebėjosi prokuroro aiškinimu, nes pagal jį pinigus jo klientui už teisinę gynybą pervedinėję žmonės patys turėtų kreiptis į teismą dėl aukotų lėšų grąžinimo jiems.
Š. Narbutas neigia atstovavęs SAM
Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Š. Narbutas anksčiau teisme sakė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
Kaltinamasis davė paaiškinimus teismui, tačiau atsisakyti tiek į teismo, tiek į prokuroro klausimus.
Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
