Gamtosaugininkai sulaukė svaraus pastiprinimo - padėti pasisiūlė Generalinės prokuratūros prokurorai. Tačiau net ir šie teisės specialistai suglumsta susidūrę su įstatymų netobulumu, rašo „Lietuvos žinios“.
Prokurorai nebudės prie upių ir neršiančias lašišas žvejojančių brakonierių negaudys, jie nematuos ir iškirstų medžių kelmų. Svarbiausia prokurorų misija - teismuose ginti viešąjį interesą, vadinasi, ir šalies gamtą.
"Lietuvoje veikia atominė elektrinė, vyksta daug teisėtų ir neteisėtų statybų, tarp jų ir tokių, kai surenčiamos aplinką teršiančios užsienio įmonės. Užsieniečiai naudojasi tuo, kad Lietuvoje pigi darbo jėga, o įstatymai dažnai neaiškūs", - pavojus šalies gamtai vardijo generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Aplinkosaugos pažeidimų Lietuvoje daugėja, jie sunkėja. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai žalos gamtai buvo padaryta už 6 mln. litų. "Matyt, piniginės baudos pažeidėjų jau nebegąsdina", - svarsto šios ministerijos vadovai ir pritaria prokurorų ryžtui nusikaltimus gamtai dažniau vertinti kaip baudžiamąją veiką.
Tačiau statistika rodo, jog tai nelengva. Pernai prokuratūra pradėjo 173 ikiteisminius tyrimus dėl aplinkosaugos pažeidimų. Tai tokie nusikaltimai kaip neteisėtas kenksmingų, nuodingų ar radioaktyviųjų medžiagų įgijimas, laikymas ar naudojimas, ekologinės avarijos, teršalų išsiliejimas, neteisėtos statybos saugomose teritorijose, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai, saugomų teritorijų ar gamtos objektų suniokojimas, neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas, miško kirtimas ir kitos nusikalstamos veikos.
Dauguma tyrimų - 149, arba 86 proc. - atlikti dėl miško medienos vagysčių bei miško ar kitokių želdinių neteisėto iškirtimo privačiuose ir valstybiniuose miškuose (neįskaičiuojant neteisėtų kirtimų saugomose teritorijose). Iš jų 29 bylos buvo perduotos teismui, 33 tyrimai nutraukti, kiti tęsiami. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, teismui perduota bylų beveik 2 kartus daugiau, nutraukta tyrimų beveik 2,5 karto mažiau.
Europa griežtins bausmes
Pasak generalinio prokuroro A.Valantino, tyrėjams ir pareigūnams nelengva ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje pirmiausia dėl painių, abstrakčių, dažnai vienas kitą dubliuojančių įstatymų.
Baudžiamasis (BK) ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai (ATPK) tarpusavyje nėra gerai suderinti, todėl ikiteisminio tyrimo tyrėjams, prokurorams ir teismams neretai sunku apsispręsti, pagal kurį reikia bausti aplinkosaugos pažeidėjus.
Briuselyje jau parengtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos "Dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę" projektas. Šiame dokumente įpareigojama kaltininkus už sunkius nusikaltimus aplinkai patraukti ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn. "Baudžiamosios sankcijos yra pakankamai atgrasančios, o administracinės arba piniginės gali nepadėti, jei pažeidėjai neturi pinigų arba, priešingai, yra labai turtingi", - pabrėžiama direktyvoje.
Išsisuko 100 litų bauda
Baudžiamąsias aplinkosaugos bylas kuruojantis Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras Simonas Minkevičius patvirtina, jog tiek BK, tiek ATPK dažnai reglamentuoja iš esmės tas pačias nusikalstamas veikas aplinkosaugos srityje, tik kitais žodžiais, todėl kaltininkai dažnai išsisuka tik simbolinėmis baudomis.
"Jei paprastiems piliečiams paskaičius įstatymą neįmanoma suprasti, kaip baudžiamas nusikaltimas - laisvės atėmimu ar šimto lito bauda - tai ko vertas toks įstatymas?", - piktinosi ir Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas.
Kauno rajono apylinkės prokuratūra nustatė, kad vienos individualios įmonės savininkas be leidimo surinko, supirko ir realizavo daug vynuoginių sraigių. Aplinkai buvo padaryta žala daugiau kaip už 850 tūkst. litų.
Dėl tokios sumos jau galima kelti baudžiamąją bylą. Tačiau kai prokurorai pamėgino tai daryti, sužinojo, jog aplinkosaugininkai kaltininką už šį pažeidimą jau nubaudė... 100 litų administracine bauda.
Pakartotinis persekiojimas dėl tos pačios veikos yra draudžiamas - tai akcentuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Prokurorai paprašė administracinį teismą panaikinti verslininkui administracinę baudą, kad galėtų iškelti jam baudžiamąją bylą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Persūdyti - negerai
Kurį įstatymą - BK ar ATPK - taikyti aplinkosaugos pažeidėjams? Sakysite: spręskime pagal tai, ar žala gamtai didelė, ar maža.
Iš tiesų BK 270 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse rašoma, jog baudžiamoji atsakomybė tenka tada, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai.
Tačiau to paties BK straipsnio trečioji dalis numato, jog traukti baudžiamojon atsakomybėn galima ir tada, kai dėl aplinkosaugos ir gamtos naudojimo išteklių naudojimo pažeidimų buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai.
"Vadinasi, baudžiamąją atsakomybę reikėtų taikyti net žūklės taisykles pažeidusiems meškeriotojams. Manau, tai būtų pernelyg griežta", - svarsto S.Minkevičius.
Tenka įrodinėti teisme
Kas yra "didelė žala"? Antai Kėdainių rajone užsienietis per komercinę medžioklę nušovė stumbro patelę. Šis gyvūnas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, žala gamtai - 5550 litų. S.Minkevičiaus nuomone, buvo galima kelti baudžiamąją bylą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Joniškio rajone buvo sumedžioti dar du reti gyvūnai - lūšys. Jas medžioti seniai uždrausta, lūšių mūsų šalyje sparčiai mažėja. Tačiau aplinka žalai buvo įvertinta tik 207,69 lito, tad kaltininkas nubaustas 1875 litų bauda.
Pasak Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos Irenos Sabaliūtės, kiekvienu atveju žalos gamtai dydį tenka įrodinėti teisme, tad nenuostabu, kad pareigūnams nelengva iš anksto apsispręsti, kurį įrankį rinktis - BK ar ATPK.
Itin sudėtinga nustatyti žalos gamtai dydį, kai pareigūnai aptinka saugomų augalų ir gyvūnų, paimtų iš natūralios aplinkos ne Lietuvoje, o į mūsų šalį neteisėtai atvežtų iš kitų šalių.
Apkaltino nukentėjusįjį
Praėjusiais metais net 86 proc. baudžiamųjų aplinkosaugos bylų buvo iškelta dėl miško neteisėto kirtimo ir medienos vagysčių. Kai policijai pranešama apie šiuos pažeidimus, iškart pradedamas taikyti BK.
Tačiau teisininkams kyla daug neaiškumų. Jie kuriozišku vadina BK 273 straipsnį. Jame rašoma, jog tas, kas neturėdamas leidimo iškirto ar kitaip išnaikino didesnį negu vieno hektaro savo miško plotą arba nusausino pelkę, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
"Nesuprantama - kodėl tik savo miško? Vadinasi, atsakomybėn pagal šį BK straipsnį gali būti traukiami tik miško savininkai?" - stebisi prokurorai.
Akmenės rajone pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pats miško savininkas aptiko savo miške neteisėtą kirtimą. Suprantama, apie tai jis pranešė teisėsaugai. S.Minkevičiaus nuomone, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas faktiškai yra pradėtas nukentėjusio atžvilgiu.
Nepakankamai apgalvotos formuluotės neretai trukdo pareigūnams. Štai pilietis V.V, pateikęs suklastotus leidimus kirsti mišką, organizavo didelius plynus kirtimus Sartų regioninio parko Antazavės girios botaniniame zoologiniame draustinyje. Iškirsta beveik 1000 kubinių metrų medienos, sunaikinta didelė draustinio teritorijos, žala aplinkai - beveik 100 tūkst. litų.
BK 271 straipsnis nurodo bausti asmenį, kuris sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, kraštovaizdžio ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą. Atrodo, remiantis šiuo kodeksu V.V. būtų galima "prigriebti".
Tačiau jo gynėjai, mosuodami minėtu BK straipsniu, įrodinėja - draustinis nėra sunaikintas ar suniokotas, jis toliau egzistuoja. Išties sunaikinti ar suniokoti visą saugomą teritoriją vargu ar įmanoma. Be to, už gamtos paminklų bei saugomų teritorijų režimų pažeidimus pinigines baudas numato ir ATPK.
"Sodins" ir už teršimą
Europinė direktyva "Dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę" nurodys sustiprinti baudžiamąją atsakomybę už aplinkos teršimą. Tačiau mūsų BK apie tai beveik nekalbama.
Pasak Generalinės prokuratūros pareigūnų, dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo tyrėjams ir prokurorams nelengva tirti plastiko granulių gamyklos "Klai-PET" bylą. "Lietuvos žinios" išsamiai rašė, jog ši akcinei bendrovei "Neo group" priklausanti įmonė teršia aplinką, į Aplinkos ministeriją ir kitas šalies valdžios įstaigas plūsta srautai žmonių skundų.
Minėtame europiniame dokumente numatoma taikyti baudžiamąją atsakomybę ir už neteisėtą atliekų, kurios asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikdymą arba padaro didelę žalą oro, dirvožemio, vandens kokybei, gyvūnams ar augalams, apdorojimą, įskaitant jų šalinimą ir laikymą, vežimą, eksportą ar importą.
Tačiau mūsų BK ir apie tai nekalbama, tik ATPK už šiuos pažeidimus numato pinigines baudas.
"Mūsų kodeksai parašyti sąžiningiems žmonėms", - pusiau juokais, pusiau rimtai apie šiuos ir kitus BK ir ATPK netobulumus sako generalinis prokuroras A.Valantinas ir priduria: aptikę nors mažiausią landą įstatymuose, pažeidėjai kaipmat tuo pasinaudoja.
Generalinio prokuroro iniciatyva nuspręsta sudaryti iš Generalinės prokuratūros, Teisingumo, Aplinkos ministerijų ir kitų valstybės institucijų atstovų darbo grupę, kuri pasiūlytų, kaip patobulinti minėtus teisės aktus.
Feliksas Žemulis
