Pasipiktinę prastu vaikų maitinimu Jurbarko rajone, vietos verslininkai šaukėsi Generalinės prokuratūros pagalbos, bet teisėsauga, kaip ir dėl pedofilijos skandalo, liko kurčia. Jau kelerius metus Jurbarko rajone netyla skandalas dėl moksleivius maitinančios viešosios įstaigos „Kretingos maistas“. Rajono taryba neseniai priėmė precedento neturintį sprendimą pratęsti vaikų maitinimo sutartį su „Kretingos maistu“, nors iki jos galiojimo pabaigos likę dar vieni metai.
Įtartinam sandoriui su „Kretingos maistu“ priešinosi mokyklų tarybos, vaikai surengė piketą, bet viešoji įstaiga iki šiol neištaisė klaidų, kurias dar 2007 m. išvardijo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir speciali darbo grupė.
Priekaištų – lyg iš gausybės rago
„Net rajono meras Ričardas Juška vietos spaudoje „Kretingos maisto“ užsakytame straipsnyje reklamavo šią įstaigą, prasilenkdamas su elementaria etika“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Jurbarko rajono tarybos narys Jonas Rekešius. Darbo grupės, besiaiškinusios, ar galima taip pratęsti sutartį, pirmininkė Zita Sorokienė apgailestavo, kad opozicijai pritrūko balsų užkirsti kelią akivaizdžiai korupciniam susitarimui.
VšĮ „Kretingos maistas“ nuo 2005 metų maitina maždaug dvidešimties Jurbarko rajono mokyklų vaikus. Ilgainiui paaiškėjo, kad nemokamas vaikų maitinimas toli gražu nebuvo toks, kokio mokymo įstaigos tikėjosi. Smalininkų, Juodaičių, Seredžiaus, Gausantiškių pagrindinių mokyklų vadovai skundėsi, jog pusryčiai atvežami su pietumis. Vaikai neįstengdavo suvalgyti tokio kiekio maisto, todėl jį palikdavo, o sudžiūvusias bandeles apskritai išmesdavo į šiukšlinę.
Darbo grupei apsilankius Gausantiškių pagrindinėje mokykloje įsitikinta, kad vyresniųjų klasių moksleiviai gauna perpus mažiau garnyro nei priklauso prie mėsos patiekalo. Keliolikoje mokyklų pietūs buvo duodami iki 11 valandos. Termosuose atvežamas maistas dažnai būdavo ištižęs, praradęs estetinį vaizdą, todėl vaikai jo nevalgydavo. „Kretingos maistas“ beveik nevykdo sutarties įsipareigojimų ir neparuošė valgyklų bei maisto tvarkymo skyrių prieš prasidedant mokslo metams. Tai tik nedidelė dalis pretenzijų, kurių viešajai įstaigai negailėjo ir vaikai, ir jų tėvai.
Moksleiviai nepatenkinti maitinimu
Kaip parodė tolesni įvykiai, šie priekaištai nepadarė poveikio nei valdžiai, nei „Kretingos maistui“. Juolab kad speciali darbo grupė mokyklose apklausė ir vadovus, ir bendruomenes.
„Daugiau kaip pusė mokyklų tarybų VšĮ „Kretingos maisto“ teikiama moksleivių maitinimo paslauga nėra patenkintos“, – teigiama darbo grupės išvadose. Dauguma tarybų nesutinka, kad ši įstaiga toliau teiktų paslaugas, o dalis jų nurodė trūkumus, kuriuos reikėtų ištaisyti.
„Tačiau nė vieno punkto „Kretingos maistas“ neištaisė, o Jurbarko rajono politikai sutartį nusprendė pratęsti“, – piktinosi Jurbarko tarybos narė Z.Sorokienė. Mokiniai netgi surengė piketą, priešindamiesi dėl tokio maitintojo, bet ir šis vaikų balsas nebuvo išgirstas.
Nevykdo sutarties įsipareigojimų
Dėl to, kodėl politikai panūdo skubos tvarka pratęsti sutartį su „Kretingos maistu“, Z.Sorokienė ir J.Rekešius beveik neabejoja. „Kretingos maisto“ direktorius Irmantas Norkus glaudžiai susijęs su Liberalų ir centro sąjunga, kurios atstovai turi daugiausia mandatų Jurbarko rajono taryboje.
I.Norkus 2002 m. savivaldybių rinkimuose buvo įtrauktas į šios partijos sąrašus.
„Formalia priežastimi pratęsti sutartį laikyta nuostata, esą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagrasino uždaryti mokyklų maisto tvarkymo skyrius, jeigu jie nebus kapitaliai suremontuoti, – pasakojo Z.Sorokienė. – Bet juk ne savivaldybės, o maitinimo organizatoriaus, tai yra „Kretingos maisto“, galvos skausmas, kaip pasirengti maitinti vaikus.“
Apskundė sprendimą prokuratūrai
Jurbarko rajono vadovų veiksmai gerokai supykdė ir vietos verslininkus – jie kaltina valdžią „Kretingos maisto“ protegavimu. „Negali būti proteguojamas vienas verslo subjektas, kai kiti verslininkai stengiasi dirbti skaidriai, – įsitikinęs Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaras Stoškus. – Juolab kad esame ne tik verslininkai, bet ir vaikų tėvai.“
Per pastaruosius ketverius metus sutartis tarp savivaldybės ir „Kretingos maisto“ buvo keista net 22 kartus. Ši įstaiga konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią vieno vaiko maitinimo per dieną kainą – 1,72 lito. Kai sutartis buvo pakeista, kaina šoktelėjo kelis kartus – iki 5,87 lito. Vien 2009 metais vaikų maitinimas Jurbarko rajone pabrango nuo 0,97 mln. iki 1,45 mln. litų.
Verslininkai įtaria, kad valdžia „Kretingos maistui“ neteisėtai iš biudžeto skyrė daugiau nei 60 tūkst. litų, todėl korupcinį sprendimą ir vienos įmonės protegavimą apskundė Generalinei prokuratūrai.
Kaltinimus vadina interpretacijomis
Į „Kretingos maisto“ direktoriui I.Norkui pateiktus klausimus atsakė šios įstaigos atstovė spaudai Julija Jermakova. Pasak jos, „Kretingos maistas“ nuolat atlieka įvairias apklausas, rengia susitikimus su tėvais ir mokyklų vadovais. „Taip mes visuomet žinome vaikų ir jų tėvų nuomonę apie maistą, – teigė J.Jermakova. – Galime drąsiai teigti, kad Jurbarko mokyklose maitinimo procesas vyksta sklandžiai.“ Apie I.Norkaus dalyvavimą politikoje J.Jermakova nė neužsiminė.
Jurbarko rajono meras R.Juška tiek jam, tiek „Kretingos maistui“ metamus kaltinimus vadino interpretacijomis. „Jurbarko rajono taryba savivaldybės administracijai pavedė sudaryti bendradarbiavimo sutartį, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadas, nurodančias, kuriose mokyklose yra bloga padėtis, „Kretingos maistas“ įvykdys per vienus metus remonto darbus ir tik tokiu atveju sutartis bus pratęsta“, – tikino Jurbarko meras R.Juška.
Pasak jo, jeigu abi pusės nekels viena kitai pretenzijų, sutartis ir bus pratęsta. „Verslininkas turi turėti garantiją, kad investicijos atsipirks“, – kalbėjo R.Juška.
Teisėsaugai regionai nerūpi
Jurbarko verslininkų organizacija paprašė Generalinės prokuratūros apginti viešąjį interesą. Juolab kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad Jurbarko rajono valdžia padarė pažeidimų dėl santykių su „Kretingos maistu“, ir tuometį administracijos direktorių Vidmantą Juzėną nubaudė 500 litų bauda.
„Tačiau prokurorai Lietuvoje nepradeda dirbti, kol neįvyksta panašių dalykų kaip pedofi lų skandalas Kaune“, – sakė G.Stoškus. Verslininkų skundą Generalinė prokuratūra nukreipė pedofilų bylą tyrusiai Kauno apygardos prokurorei Solveigai Gradzevičienei. „Ji pasakė, kad viešojo intereso negins ir paprašė jos veiksmus apskųsti generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui“, – pasakojo G.Stoškus. Tirti nusikalstamą veiką Generalinė prokuratūra patikėjo Jurbarko prokurorams. Šie ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes esą to nepaprašė (!) verslininkai. „Kur jūs matėte didesnį absurdą?“ – retoriškai klausė G.Stoškus.
Pasak jo, nevaisingos teisingumo paieškos verčia Lietuvos verslą trauktis į šešėlį, nes skaidria jo veik la nesuinteresuota pati valstybė ir jai neįdomu, kaip naudojami biudžeto pinigai.
Gediminas Stanišauskas
