Prieš gerus metus sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė apibendrina visus naujus bylos duomenis. Tai atlikus bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių reikalavimų, kurie leistų ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese, įvykdymo, t. y. artėti prie tyrimo užbaigimo stadijos, Sausio 13-osios 21-ųjų metinių išvakarėse pareiškė Generalinė prokuratūra.
Svarbus tyrimo aspektas tai, kad jis atliekamas ne tik dėl 23 įtariamųjų, bet ir dar dėl 58 asmenų, kurie 1990–1991 metais tarnavo TSRS Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto (KGB) padaliniuose ir dalyvavo TSRS kariškiams jėga užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą bei kitus pastatus, kurių metu buvo nužudyti ir sužaloti Lietuvos laisvės gynėjai.
Generalinės prokuratūros teigimu, prielaidas naujam tyrimo etapui sudarė 2010 m. pabaigoje įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, sudarančios sąlygas perduoti teismui bylas, kuriose itin pavojingus nusikaltimus padarę užsienio valstybių piliečiai slapstosi nuo teisingumo, nes kitos šalys naudojasi galimybe jų neišduoti Lietuvai.
Įvertinus duomenis, nuo praėjusių metų birželio nuspręsta tyrimą atlikti ne tik dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, bet ir dėl karo nusikaltimų (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas).
Tyrimo grupės nariai per ganėtinai trumpą laiką iš valstybės institucijų, archyvų bei privačių asmenų gavo vaizdo ir garso dokumentus (1230 fotonuotraukų, 60 vaizdo įrašų), kuriuose užfiksuoti 1990-1991 metų įvykiai Lietuvoje, bei daugiau nei 300 oficialiai patvirtintų dokumentų (TSRS įstatymų, nutarimų, įsakymų ir kt.), susijusių su tiriamais įvykiais. Grupė išanalizavo 1990–1991 metų įvykių dalyvių surinktą medžiagą, atliko daugiau kaip 80 naujų liudytojų apklausų, pavedė specialistams atlikti daugiau nei 800 užduočių nustatyti nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo mastą, atrinko ir perdavė vertimui daugiau nei 8000 bylos dokumentų, kurie teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo išversti, patikslino daugiau kaip 2800 liudytojų ir daugiau kaip 1300 nukentėjusių asmenų duomenis.
Siekdama patikslinti tankų ir šarvuotos karinės technikos judėjimo trajektoriją, kariškių judėjimo ir buvimo vietas prie Lietuvos televizijos bokšto, grupė papildomai apžiūrėjo įvykio vietą; išsiuntė 7 teisinės pagalbos prašymus į Rusijos Federaciją.
Buvo gautas tik vienas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą atlikti TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo apklausą. Atsakyme nurodyta, kad atsisakoma atlikti prašomą veiksmą, vadovaujantis tarptautiniais bei dvišaliais dokumentais, numatančiais, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti prašymą gavusios šalies suverenitetui ar saugumui, visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams.
Šiuo metu tyrimo grupę sudaro penki Generalinės prokuratūros prokurorai ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Dabar byla susideda iš daugiau nei 650 tomų medžiagos.
