Ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs visuomeninių organizacijų pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos prokuroro sprendimo, pripažino, kad meras viršijo įgaliojimus.
„Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti“, – rašoma prokuroro priimtame nutarime.
Kartu nagrinėta visuomenininkų pretenzija dėl kito panašaus, tik jau kolegialaus sostinės tarybos sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją, atmesta paliekant žemesnės instancijos prokuroro nutarimą.
Prokuroras konstatavo, kad „lentos grąžinimo svarstymas yra netikslingas“, kadangi ant Vrublevskių bibliotekos sienos J. Noreikos šalininkai jau pakabino naują lentą šiai asmenybei.
R. Šimašius įsitikinęs, kad atminimo lentų kabinimo tvarkos nepažeidė, nes jos iki šiol nebuvo ir tik šią savaitę taryba inicijavo jos sukūrimą.
„Prokurorai konstatavo, kad liepdamas nuimti lentą tvarkos nepažeidžiau, nes tokios tvarkos savivaldybė ir neturėjo. Argumentas ne pirmą kartą girdimas, jį labai gerai girdžiu, dėl to mes esame pradėję žingsnius, prieš dvi dienas taryboje yra priimti sprendimai, kurie ir leistų tokią tvarką sukurti“, – komentare BNS sakė jis.
Savo ruožtu prokuratūra pažymi, kad dėl J. Noreikos lentelės įrengimo sprendimus priėmė kolegialios savivaldybės institucijos – Vilniaus miesto valdyba bei Vilniaus miesto taryba, o tai, kad savivaldybė nėra nustačiusi lentų nuėmimo tvarkos, nereiškia, jog „meras turi teisę vienasmeniškai priiminėti sprendimus dėl tokių lentų demontavimo, nes tai nenumatyta mero kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose“.
„Tikiuosi, kad šita teisinė ekvilibristika dėl detalių neprisidės prie to, kad būtų pateisinamas garbinimas asmenų, kurie savo veiksmais prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje“, – prokuratūros teiginius įvertino R. Šimašius.
Pranešime pabrėžiama, kad „mero veiksmai, vienašališkai priimant politinį sprendimą“ dėl lentelės vertintini kaip vietos savivaldos principų pažeidimas, nes tai nėra priskirta mero kompetencijai, taip pat nėra aiškių tikslų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis galima priimti sprendimą.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus žodinio mero nurodymo dėl atminimo lentos demontavimo vykdymas vertintinas kaip neteisėto nurodymo vykdymas. Be to, atsižvelgiant tiek į sprendimo priėmimo bei atminimo lentos demontavimo aplinkybes, padaryta išvada, kad akivaizdžiai buvo pažeisti viešumo ir skaidrumo principai“, – pabrėžia prokuratūra.
Prokuroras įvertino tai, kad ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Vilniuje toje pačioje vietoje pakabinta nauja lenta J. Noreikai.
„Todėl šiuo atveju nuspręsta, kad klausimo dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančios lentos grąžinimo svarstymas yra netikslingas“, – sakoma pranešime.
J. Noreikos ir K. Škirpos atminimo klausimas kelia susipriešinimą visuomenėje. Šalininkai pabrėžia jų indėlį Lietuvos nepriklausomybės kovose, priešininkai tvirtina, jog jie yra suvaidinę reikšmingą vaidmenį naciams vykdant Holokaustą.
Lentą J. Noreikai dar balandį sudaužė advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas, Vilniaus valdžia suklijuotą lentą pakabino vėl, tačiau miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepą ji vėl buvo nuimta. Rugsėjį organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva buvo pagaminta nauja lenta, ji pakabinta ant bibliotekos sienos, bet šis veiksmas iki galo nebuvo suderintas su paveldosaugininkais.
Sostinės meras teigia nuimti lentą nusprendęs dėl to, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. J. Noreikos įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.
