„Mes galvojam, kad bent jau pagal pateiktą įtarimą ir kaltinimą, jis buvo vienas iš vadovaujančiųjų prie Spaudos rūmų. Ar tai pasitvirtins, bylos nagrinėjimo metu spręs teismas“, – žurnalistams sakė viena iš kaltintojų Sausio 13-osios byloje Generalinės prokuratūros prokurorė Jurga Zieniūtė.
Teismo posėdyje buvo paskelbti kariškių parodymai ir dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad G.Ivanovas sausio įvykių metu oro desanto kariškiams išdavė kelias dėžes su tūkstančiais tuščių šovinių. Kaltinamasis tvirtino, kad parašas dokumentuose yra ne jo, jis neturėjo teisės išduoti nei kovinių, nei tuščių šovinių, tai neįėjo į jo pareigas.
Ikiteisminio tyrimo metu G.Ivanovo Lietuvos prokurorai klausė, kaip jis gali paaiškinti, jog vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad jam sėdint ant tanko, prieina kariškis, kuris kalba su juo, paskui nueina prie kito ekipažo nario, paskui prie pokalbio prisijungia ir G.Ivanovas.
„Kas kariškis, nežinau, apie ką kalbėjo, neprisimenu. Galiu užtikrinti, kad jam komandų nedaviau apie kariškių veiksmus nekalbėjau. Aš neturiu teisės duoti nurodymų kariškiams. Mano pareigos buvo susijusios su ginkluote, apskaitos tvarkymu, bet ne įsakymu davimu karinės operacijos metu,“ – tyrėjams sakė G.Ivanovas.
Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradėjo vieno iš kaltinamųjų apklausą.
„Aš kategoriškai nepripažįstu kaltės dėl man pareikštų kaltinimų“, – stojęs prieš teismą sakė G.Ivanovas. Jam pareikšti kaltinimai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Rusijoje gimęs ir šiuo metu Vilniuje gyvenantis G.Ivanovas sovietų agresijos metu buvo 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku. Jam pareikšti kaltinimai susiję su įvykiais prie Spaudos rūmų Vilniuje. Kaltinamasis aiškino, kad nuo Šiaurės miestelio iki Spaudos rūmų per visą miestą važiavo ant kolonos paskutinio tanko viršaus. Kiti karininkai esą jam sakė nesikišti į reikalus, tankistai sėdėjo užsidarę liukus, žmonės elgėsi ramiai, jaunimas fotografavo tankus. Tuo metu kiti kaltinamieji per apklausas aiškino, kad prie Spaudos rūmų jie važiavo atvirais liukais, žmonės mėtė į juos pagalius, butelius ir plytgalius.
„Prie Spaudos rūmų atsiradau visiškai atsitiktinai, galvodamas, kad tankas vagiamas iš Šiaurės miestelio. Niekas nedavė įsakymo vadovauti ar dalyvauti operacijoje. Aš sėdėjau ant tanko ir niekam nurodymų nedaviau“, – užfiksuoti kaltinamojo parodymai, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje.
Kaltinamasis sakė, kad nemoka lietuvių kalbos, o į Lietuvą atvyko tarnauti 1983 metais po tarnybos Rusijoje ir Turkmėnistane.
„Mano tarnyba buvo susijusi tik su technika, aš nevadovavau padaliniams“, – sakė G.Ivanovas. Jis tikino, kad nevykdė byloje minimų vadų įsakymų, o po Sausio įvykių išėjo iš tarnybos.
Teisme buvo paskelbti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Apklaustas Generalinėje prokuratūroje G.Ivanovas paaiškino, kad būdamas 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku, buvo atsakingas už visą ginkluotę – tiek karių, tiek karinės technikos.
„Po 1990 metų kovo 11-osios prasidėjo neramumai divizijoje. Mes supratom savo būklę, nes karinis dalinys buvo pavaldus TSRS gynybos ministerijai, mūsų likimas buvo neaiškus. Netrukus po mėnesio buvo sukviestas visų aukštesnių karininkų susirinkimas, buvo priimtas sprendimas nekonfliktuoti su vietiniais gyventojais, nedalyvauti kariniuose veiksmuose“, – per ikiteisminį tyrimą pasakojo kaltinamasis.
Buvusio sovietų armijos Vilniaus garnizono vado Viktoro Uschopčiko įsakymu buvo užvirinti kareivinių užnugario vartai, palikti tik atviri centriniai palei Apkasų gatvę. Prie užvirintų vartų buvo pastatyti keturi tankai, kad civiliai nelandžiotų į karinį dalinį, buvo sustiprinta karinio miestelio apsauga.
Pasak G.Ivanovo, prieš pastatant tankus prie vartų, buvo įsakyta išimti iš jų visą kovinę ginkluotę, tik palikti pagrindinio tanko pabūklo užtaisus.
Kaltinamasis tyrėjams pasakojo, kad įvykio prie Spaudos rūmų dieną pamatė, kad tankai, kurie turėjo stovėti, juda miesto link.
„Kilo mintis, kad tuos tankus varo desantininkai, spėjau užšokti ant paskutinio tanko. Kur jie juda, neturėjau jokio supratimo “, – pasakojo G.Ivanovas. Jis sakė manęs, kad vėliau jie sustos ir bus galima išsiaškinti, kieno įsakymu jie išvyko.
Prie Spaudos rūmų jis griebė už apykaklės vyresnįjį leitenantą, tačiau šis jį iškeikė necenzūriniais žodžiais.
„Aš tapau liudytoju tų įvykių prie Spaudos rūmų“ – sakė kaltinamasis. Jis nurodė, kad tuo metu neturėjo ryšio priemonių, todėl negalėjo jiems vadovauti.
Teisėjai pastebėjo, kad G.Ivanovas pasakojo. jog tankų liukai uždaryti, tuo metu kiti kaltinamieji aiškino kad liukai buvo atviri ir kariškiai girdėjo, ką šaukia minia.
„Niekada nesikėsinau į valstybinę tvarką, gerbiu lietuvių tautos pasirinkimą,“ – tikino kaltinamasis, pridūręs, kad Lietuvoje gyvena jo šeima, čia šeimas sukūrė ir jo vaikai. Jis minėjo, kad Lietuvos išėjimas iš sovietų sąjungos buvo tautos apsisprendimas.
Teismas numato apklausti du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti daugiau nei 60 kaltinamųjų su teismu bendradarbiauti atsisako ir į posėdžius Lietuvoje neatvyksta.
Antradienį po pietų teismas peržiūrės vaizdo medžiagą apie Spaudos rūmų užgrobimą. Ši medžiaga tik neseniai buvo pateikta Generalinei prokuratūrai. Apie tokią medžiagą tyrėjai sužinojo tik šiemet Sausio 13-ąją, kai per televiziją buvo demonstruojamas filmas. Teismas peržiūrės pateiktą vaizdo medžiagą ir jei paaiškės, kad ji reikšminga bylai, pridės prie kitų medžiagų.
Trečiadienį planuojama apklausti suimtą laikomą Rusijos pilietį Jurijų Melį.
J.Melis buvo sulaikytas Lietuvoje. Jis, prokurorų duomenimis, buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Po kaltinamųjų apklausų į apklausas bus kviečiami buvę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovai, deputatai, Vyriausybės nariai, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento vadovai ir pareigūnai.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
