Kaip teigiama prokuratūros pranešime, apeliacinį skundą pateikusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašo Vilčinskus pripažinti kaltais dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir abiem skirti skirti 2 tūkst. 500 eurų dydžio baudas.
Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, kad duodami parodymus kaltinamieji buvo nenuoseklūs bei atsižvelgti į jų atliktų veiksmų kontekstą.
Teismo sprendimo dalies, kuria nutarta bylą dėl vaikų pagrobimo Vilčinskų atžvilgiu nutraukti, prokuratūra neskundžia.
„Susipažinusi su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu prokurorė sutinka su teismo išvada, jog nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio „Vaiko pagrobimas arba naujagimių sukeitimas“ 2 dalyje, bylos nagrinėjimo teisme metu prarado pavojingumą. Buvo konstatuota, jog 2023 m. gegužės 30 d. teismo sprendimas, kuriuo vaikai buvo perduoti globos įstaigai dėl nustatytų vaiko teisių pažeidimų, buvo nepagrįstas ir neteisėtas“, – teigiama prokuratūros pranešime.
ELTA primena, kad rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismas nutraukė baudžiamąją bylą savo vaikų pagrobimu kaltintiems Vilčinskams, byla nutraukta šiai veikai praradus pavojingumą.
Dėl pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną pora išteisinta.
Prokuratūra siūlė juos pripažinti kaltais dėl abiejų nusikaltimų ir skirti 90 parų areštą, o jo vykdymą atidėti.
Šioje byloje Vilčinskai iš pradžių buvo nuteisti, jie pripažino savo kaltę, byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, paskiriant areštą ir jo vykdymą atidedant. Vėliau pora išsireikalavo žodinio bylos nagrinėjimo, teisme ėmė neigti kaltę.
Vertindamas padaryto nusikaltimo pavojingumą ir spręsdamas dėl Vilčinskų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamai veikai praradus pavojingumą, teismas sprendė, jog kaltinamieji neteisinėmis priemonėmis (be leidimo išsiveždami iš globos įstaigos vaikus) siekė turėti galimybę auginti ir auklėti savo vaikus, paimtus iš tėvų teismo ir valstybės bei savivaldos institucijų sprendimais, kurie vėliau patenkinus atskirąjį skundą teismine ir institucine tvarka buvo pakeisti ir vaikai grąžinti tėvams.
„Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą, todėl jie atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas dėl kitos kaltinimo dalies, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, sprendė, kad buvimas pasienio zonoje, automobilio ir įvairių įrankių bei plaukiojimo reikmenų turėjimas nėra nusikalstama veika.
Pasak teismo, nepaklusimas pasienio pareigūnui ir bandymas pasišalinti be jo leidimo, tinkamų dokumentų neturėjimas, tam tikrais atvejais, gali būti vertinami kaip administraciniai nusižengimai, tačiau pareikšto kaltinimo nepagrindžia. Šiuo atveju, kaltinamųjų veiksmai buvo įvertinti kaip rengimasis neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos sieną, nepasiekęs pasikėsinimo stadijos.
Teismo teigimu, rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Neteisėtą valstybės sienos perėjimą įstatymas priskiria prie nesunkių nusikalstamų veikų, todėl baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi neteisėtai pereiti valstybės sieną negali būti taikoma, paskelbė teismas.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas abu kaltinamuosius dėl pastarojo kaltinimo išteisino.
ELTA primena, kad pernai, liepos 18 d. Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti tuomet 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus I. ir M. Vilčinskus, vaikai perduoti laikinai globai. Teisėsauga įtaria, kad tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.
Šiemet sausį vaikai buvo grąžinti tėvams, atsižvelgus, kad tėvai pradėjo priimti tėvų siūlomą pagalbą.
Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus, kaip įtariama, pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.
„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
