Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis "Nord Stream" netrukdys įgyvendinti elektros jungties tarp Baltijos šalių ir Švedijos projekto, teigia "Nord Stream" atstovas.
Bendrovės ekspertai trečiadienį Vilniuje žiniasklaidai pristatė "Nord Stream" poveikio aplinkai vertinimą, kuris viešai bus aptariamas ir su Lietuvos mokslininkais.
Anot "Nord Stream AG" tyrimų vadovo Simono Bonnellio (Saimono Bonelio), kabelių susikirtimas Baltijos jūroje nėra ypatingas atvejis, tai paprastai išsprendžiama be didelių trukdžių.
"Įprasta, kad dujotiekis kerta elektros liniją, juk jis kirs Suomijos bei Estijos elektros jungtį", - BNS sakė S.Bonellis.
Bendrovės atstovas sakė nematantis problemų, jeigu "Nord Stream" bus nutiestas greičiau nei elektros jungtis į Švediją, - tuomet elektros tilto projektui reikės gauti "Nord Stream" leidimą.
"Jeigu kiltų poreikis tiesti kitą liniją, tada reikėtų kreiptis į "Nord Stream", bet tai - nesunkiai išsprendžiama", - sakė S.Bonnelis.
"Nord Stream" atstovai Vilniuje tikino, kad ruošiant projektą dėl aplinkosaugos laikomasi ypač griežtų reikalavimų ir aktyviai konsultuojamasi su aplinkinių šalių ekspertais bei mokslininkais.
"Tai nėra naujas klausimas. Baltijos jūroje išminavimo darbai vykdomi 10-15 metų. Bendradarbiaujame su gynybos ekspertais. Mūsų tikslas nėra išvalyti Baltijos jūrą, bet siekiame pasirinkti kuo saugesnį kelią", - sakė S.Bonelis.
Lietuva tikisi, kad planuojamas elektros tiltas tarp Švedijos ir vienos iš Baltijos šalių padidins šalies energetinį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo Rusijos. Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad jūros dugno tyrimai dėl šio projekto gali prasidėti dar šią vasarą.
Tačiau praėjusį mėnesį Vilniaus universiteto Ekologijos instituto laboratorijos vadovė Janina Baršienė perspėjo, jog nutiesus dujotiekį kitų projektų įgyvendinimas priklausys nuo "Nord Stream" savininkų malonės.
Kai kurie mokslininkai iki šiol skeptiškai vertino parengtą projekto tyrimo ataskaitą, kurioje tvirtinama, esą tiesiant dujotiekį poveikis aplinkai bus nežymus ir trumpalaikis.
Lietuva ar kitos Baltijos šalys neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau Vokietijos ir Rusijos projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija. Šių šalių leidimus tikimasi gauti šiais metais. Realius darbus žadama pradėti 2010 metais, o dujotiekio projekto galutinio įgyvendinimo data numatyta 2012-2013 metai.
Lietuva iki šiol taip pat kėlė klausimus dėl politinio projekto atspalvio, nes dujotiekio maršrutas aplenkia Baltijos šalis. "Nord Stream" atstovai savo ruožtu tvirtina, kad dujotiekis gali tiekti apie ketvirtadalį Europai reikalingo papildomo dujų kiekio, todėl jis kaip tik įneš žymų indėlį į Europos energetinio saugumo stiprinimą.
Kontraversiškai vertinamas 7,4 milijardų eurų vertės "Nord Stream" dujotiekis turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse itin nerimaujama, kad dujotiekis gali pakenkti ekologinei situacijai Baltijos jūroje, atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo jūros dugne liko nemažai ginkluotės, įskaitant cheminius ginklus ir per 100 tūkst. minų.
