Daugumoje ES valstybių progresiniai mokesčiai įvesti jau seniai. Taip valstybės siekė sumažinti atskirtį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių piliečių, didesnę mokesčių naštos dalį perkelti ant daug pajamų ir pelno gaunančių asmenų ir padidinti valstybės pajamas, kad daugiau lėšų būtų galima skirti sveikatos apsaugai ar socialiniams reikalams.
Lietuvoje progresinių mokesčių sistema galiojo iki 1996-ųjų, bet didelė infl iacija ją sunaikino, o tuometinė valdžia sistemos neatnaujino. Europos šalyse ji įdiegta praėjusio amžiaus viduryje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje gyventojų darbo pajamoms taikomi net 7 tarifai – nuo 0 iki 48 proc., Austrijoje taikomi 6 tarifai – nuo 0 iki 50 proc., Anglijoje ir Vengrijoje taikomi 3 tarifai – nuo 10 iki 40 proc. ir t. t.
Beje, daugelyje valstybių taip pat nustatyti progresiniai tarifai pelno mokesčiui apskaičiuoti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Belgijoje pelnas vidutiniškai apmokestinamas 34 proc., Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje – 30 proc., Švedijoje – 28 proc. tarifu.
Progresinis pajamų apmokestinimas taip pat taikomas JAV, Kanadoje, Australijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse. Iš ES šalių progresinio pajamų apmokestinimo šiuo metu netaiko tik Čekija, Slovakija, Rumunija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Pasiūlymų įvairovė
Septynerius metus ir dešiniųjų, ir kairiųjų valdžių stumdytas progresinių mokesčių sistemos projektas vėl klaidžioja painiais Seimo labirintais. Tokia tvarka. Kiekvieną kartą atmestas projektas buvo nors formaliai tobulinamas. Taip atsitiko ir prieš pusmetį, kai projektą atmetė Seimo Biudžeto ir fi nansų komitetas ir jis buvo grąžintas tobulinti. Šį kartą rengėjai sumažino tarifų skaičių. Liko trys tarifai: dabar galiojantis 15 proc. tarifas numatytas per mėnesį uždirbantiems iki 2 000 Lt, 20 proc. – nuo 2 iki 10 tūkst. Lt ir 40 proc. – kai per mėnesį uždirbama daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Labai tikėtina, kad iš esmės pritariantieji progresinių mokesčių idėjai siūlys ir kitokius variantus. Štai Darbo partijos nariai iki 2 000 Lt uždirbantiems piliečiams siūlė taikyti 10 proc. pajamų mokestį, iki 5 000 Lt – 15 proc., iki 10 tūkst. Lt – 25 proc., o daugiau nei 10 tūkst. Lt – 40 proc. mokestį.
Turi pasiūlymų, bet viešai apie juos dar nekalba ir kai kurios valdančiosios daugumos partijos ar jų dalys, pavyzdžiui, prie konservatorių prisijungę krikščionys demokratai. Tačiau niekas negali pasakyti, kaip jie elgsis atėjus balsavimo laikui, gal paklus daugumos nuomonei.
Prieštaringi skaičiavimai
Projekto rengėjas A.Sysas sako, kad net krizės laiku pritaikiusi progresinių mokesčių sistemą valstybė iš turtingųjų papildomai surinktų apie 100 mln. Lt, o ekonomikai atsigavus – apie 280 mln. Lt ir daugiau. Šių pinigėlių labai trūksta mokykloms, vaikų darželiams. O projekto priešininkai skaičiuoja kitaip. Politikas sako, kad Finansų ministerija dar kartą nulenkė galvą daugumos nuomonei. Kokių rezultatų premjeras pageidavo, tokie jam ir buvo pateikti. Remdamasis Finansų ministerijos skaičiavimais premjeras sako, kad įteisinę progresinius mokesčius mes ne tik papildomai nesurinktume nė lito, bet net patirtume 420 mln. Lt nuostolių.
Kaip tarp projekto rengėjų ir Finansų ministerijos išvadų atsirado 520–700 mln. Lt skirtumas? „Jie kažkodėl nusprendė, kad, įteisinę progresinę mokesčių sistemą, turėtume atsisakyti neapmokestinamų pajamų dydžio. Tai jie padarė tokią išvadą, ir viskas. Aš tokiems pasiūlymams nepritariu ir stebiuosi, kodėl Finansų ministerija taip keistai skaičiuoja“, – sako projekto autorius A.Sysas.
Premjeras Andrius Kubilius įspūdžiui padidinti kartais varto dar didesnius skaičius. Jo nuomone, pasiūlyti progresinių mokesčių principai galėtų duoti iki 200 mln. Lt pajamų, bet kiti su ta pačia grupe teikiami siūlymai esą padidintų biudžeto defi citą net iki 2 mlrd. Lt.
Kas pritaria, kas priešinasi?
Idėjai įteisinti progresinę mokesčių sistemą pritaria ne tik opozicinės partijos, bet ir konservatorių krikščionių demokratų sparnas, linkęs pabrėžti visuomenės solidarumą ypač sunkiais valstybei laikais. Dabar ir yra tokie laikai. Bet taip nemano Seimo dauguma ir daugelis milijonierių visose partijose. Beje, Seime iš viso yra 35 milijonieriai. Tiek yra ofi cialiai deklaravusių visą savo turtą.
Finansų komitetas, kuriam, beje, vadovauja vienas iš Seimo milijonierių K.Glaveckas, progresinių mokesčių idėją atmetė. Dabar projektą varto Seimo Ekonomikos komitetas, kuris, regis, valdančiajai daugumai pateiks staigmeną – pritars projektui. Tačiau labai tikėtina, kad projektas aukščiau neprasibraus. Dabartinis Seimas jį dar kartą atmes. Politikai realistai prognozuoja, kad Lietuvoje progresinių mokesčių sistema įsigalios ne anksčiau kaip 2015-aisiais.
Efektas galimas trumpuoju laikotarpiu
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė:
Politikai sako, kad įteisinę progresinius mokesčius sumažintume skurdą. Tačiau pagal „Eurostat“ duomenis, šalyse, kurios taiko progresinius mokesčius, kaip tik yra daugiau skurdo nei šio mokesčio atsisakiusiose. Politikai klysta manydami, kad padidinę mokesčius surinktų daugiau lėšų. Tokia teorija, bet realiame gyvenime yra kitaip – kai kas atsisakys verslo, kai kas pasirinks šešėlinę ekonomiką, gal nebus sukurta tiek darbo vietų, kiek planuota. Efektas galimas tik trumpuoju laikotarpiu. Priimtas progresinių mokesčių įstatymo projektas turėtų neigiamų padarinių šalies investicinei aplinkai. Verslas ir investuotojai yra linkę pasisakyti už paprastą mokesčių sistemą ir proporcinius mokesčius su mažu tarifu. Pagrindinėse šalyse Lietuvos konkurentėse dėl užsienio investicijų (Vidurio, Rytų Europos ir Balkanų šalyse) populiarėja paprastos, proporcinės mokesčių sistemos. Be to, per pastaruosius dešimtmečius nė viena pasaulio valstybė neįsivedė progresinių mokesčių. Atvirkščiai, daugėja šalių, atsisakančių progresinių ir įsivedančių proporcinius mokesčius.
Pirmininkas liko vienas
Dainius Budrys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:
Šiuo metu progresinius mokesčius įteisinti netikslinga, nes sumažėtų užsienio investicijos. Toks mokestis galimas tik stipriose ir stabiliose šalyse. Kita vertus, nustatę skirtingus neapmokestinamų pajamų dydžius mes jau įteisinome savotišką progresiją. Prieš tris savaites Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir, deja, iš 10 narių jam pritarė 9. Aš vienas pasipriešinau. Taip atsitiko, kad projektui pritarė ir Konservatorių partijos narys Jurgis Razma. Kitą savaitę svarstysime antrą kartą.
Linkę neskubėti
Jurgis Razma, Seimo ekonomikos komiteto narys:
Suprantu, kad akcentuojant visuomenės solidarumo idėją argumentai įvesti šį mokestį yra stiprūs. Progresiniai mokesčiai galioja daugelyje demokratinių šalių, bet reikėtų įvertinti dabartinę padėtį. Progresinių mokesčių idėja gali būti nepatraukli investuotojams ir planuojantiesiems verslo plėtrą. Sunkiau pritrauktume didelius atlyginimus gaunančius aukštos kvalifi kacijos specialistus. Valdančioji koalicija linkusi neskubėti, nors mūsų frakcijoje yra žmonių, kurie nuoširdžiai palaiko progresinių mokesčių idėją.
Albinas Čaplikas
