Nacionalinis krizių valdymo centras šiandien ketina toliau vertinti sausros padarinius ir ar jos pavojai reikšmingi visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį.
Lietuvą vis labiau siaubia sausra. Dega miškai ir pievos, senka upės ir ežerai, nyksta žemdirbių pasėliai, Kaune ir Vilniaus rajone jau sutriko vandentiekis. Dėl sausros 8 savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Trylika savivaldybių riboja ar net draudžia gyventojams eiti į miškus. Tačiau vyriausybė skelbti ekstremalios situacijos visoje šalyje dar neskuba.
Prognozuoja lietų, tačiau jis sausros nepanaikins
Sinoptikai artimiausiomis dienomis kai kur prognozuoja lietų, tačiau jis sausros nepanaikins. Kenčiantiems žemdirbiams žemės ūkio ministras žada palengvinti sąlygas gauti europinę paramą, tačiau papildomų kompensacijų sako, kad neskirs ir ragina nuo stichijų patiems draustis.
Panevėžio rajone ūkininkaujantis Donatas Tumas, nesulaukdamas lietaus, skundžiasi didžiuliais nuostoliais.
„Čia atrodo, kaip būtų nupurkšta chemija, kuri nebebus sėklinė, tai padarė sausra. Dar galima būtų ne prikulti, o prigramdyti iš 3 hektarų, o čia neverta važiuoti su kombainu, nieko nėra, nesusiformavo. Pasmerktas laukas“, – sako D. Tumas.
Dėl stichinės sausros nykstant derliui ir esant didžiuliam gaisrų pavojui, aštuonios savivaldybės jau pasiskelbė ekstremalią situaciją.
„Atitinka stichinės sausros rodiklius, daugiausia nukenčia žemės ūkis, ūkininkai, žemės ūkio skyrius apvažiavo ūkininkų laukus. 60 proc. netekta pašarų, žolės, šieno, prognozuojame, kad grūdų derlius bus 40 proc. mažesnis. Su kiekviena diena situacija sudėtingėja. Svarstysim galimybę mažinti žemės, nekilnojamo turto mokestį. Nuostolių kompensavimas galimas tik iš valstybės biudžeto“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Ugniagesiai ir miškininkai kasdien gesina gaisrus pievose ir miškuose. Beveik visoje Lietuvoje miškų gaisringumas jau pasiekė aukščiausią – penktą – klasę. Dėl gaisrų pavojaus 13 savivaldybių jau apribojo arba net uždraudė gyventojams lankytis miškuose.
„Uždraudėme lankytis savivaldybės miškuose, rinkti uogas, grybus. Apie laužų deginimą net kalbos negali būti. Bendrai reikia vengti eiti į mišką, kur keliai pravažiuojami, niekas to nestabdo, bet eiti į mišką ir turėti bet kokią veiklą uždrausta“, – pasakoja Marijampolės meras Povilas Isoda.
„Apribojau gyventojų patekimą į mišką, paprašyta viešosios tvarkos pareigūnų, kad lankytųsi žmonių susibūrimo vietose, žiūrėtų miškus, kad būtų elgiamasi atsargiai su ugnimi“, – sako B. Markauskas.
Miškininkai praneša kasdien gesinantys po 5 gaisrus, o šie daugiausiai kyla dėl neatsakingo lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, netinkamai naudojamų kepsninių, numestų nuorūkų.
„Šią parą buvo 25 gaisrai atvirose teritorijose, iš jų 3 miško paklotės. Vieno rajono neišskiriame, padidintu budrumu stebime, raginame visuomenę atsakingai elgtis gamtoje. Nenumesti nuorūkos, nepalikti laužaviečių, susitvarkyti po savęs. Žarijos ir po paros gali įpūsti gaisrą“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.
Vandentiekio bendrovės Kaune ir Vilniaus rajone praneša apie vandens tiekimo sutrikimus. Gyventojai masiškai laisto savo vejas ir daržus, tad krito vandens spaudimas, vanduo tapo drumstas. Upėse ir ežeruose taip pat krenta vandens lygis ir klimatologai kai kur jau skelbia ir hidrologinę sausrą.
„Dalyje Lietuvos yra skelbiama hidrologinė sausra. Vakarų Lietuvos dalyje upių yra hidrologinė sausra. Ji yra ir kitose Lietuvos dalyse – pietinėje, rytinėje“, – teigia klimatologas Donatas Smaliukas.
Ekstremalią situaciją dėl sausros paskelbusios savivaldybės jau prašo vyriausybę ekstremalią padėtį paskelbti ir visoje šalyje, kad nukentėję sektoriai galėtų tikėtis valstybinio rezervinio fondo piniginių kompensacijų. Tačiau vyriausybė tokio žingsnio neskuba žengti.
„Ekstremali situacija gali būti skelbiama ne tik dėl žemės ūkio nuostolių ar sausros. Žiūrime plačiau, savivaldybėse yra strateginiai valstybei svarbūs objektai. Vertiname šitą aspektą, kaip sausra gali paveikti jų funkcionalumą“, – sako Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis.
Žemės ūkio ministras sausros kamuojamiems ūkininkams kompensacijų nežada. Siūloma anksčiau ir lengvesnėmis sąlygomis išmokėti numatytą europinę paramą, tačiau papildomų pinigų – ne.
„Norai yra, bet nepaisant netobulos valdžios, reikia ir patiems ūkininkams priimti sprendimus, nuo kritikos pasėliai neapsidraudžia“, – aiškina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
