Mokytojai dieną naktį laužo galvas, kaip sustabdyti mokinius, nuolat pažeidinėjančius mokyklos tvarkos taisykles, skriaudžiančius bendramokslius, besityčiojančius iš pedagogų, tačiau problema, rodos, tik aštrėja. Maža to, dažnėja atvejų, kai nebeapsikentę nuolatinių mokinių įžeidinėjimų, į darbą kumščius paleidžia pedagogai. Mokytojų profsąjungos siūlo vaistą - sugrąžinti į mokyklas mokinių elgesio vertinimą pažymiais.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) tokį reikalavimą - įteisinti elgesio vertinimą pažymiu - įrašė vasario mėnesį vykusios Žemaitijos regiono konferencijos metu priimtoje rezoliucijoje, kurią įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai.
Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė dienraščiui teigė, jog kol kas galimybė šalies mastu įteisinti elgesio vertinimą pažymiu ministerijoje nėra svarstoma.
„Netikime, kad pažymys - universalus sprendimo būdas, kuris padėtų išspręsti drausmės problemą visose mokyklose. Tačiau jei mokyklos nori, jos savo ruožtu gali įsivesti tokį pažymį ir vertinti mokinius, nors, aišku, toks pažymys į atestatą nebūtų rašomas, o naudojamas tik vidinei drausmei palaikyti. Gal į pažymių knygelę įrašytas elgesio pažymys priverstų tėvus labiau pasidomėti savo vaikais“, - svarstė ji.
Ministerijos atstovė pridūrė, jog jeigu būtų pateikta daug svarių argumentų, kad elgesio pažymys būtų veiksmingas, tuomet esą gal būtų mąstoma ir apie jo įteisinimą.
Gąsdinimai ir įžeidinėjimai - kasdienybė
LŠDPS Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas teigia, kad pažymio už elgesį panaikinimas buvusi didžiulė klaida.
„Per nepriklausomybės metus vaikai visiškai atprato būti vertinami ir nesuvokia, kas leidžiama, kas neleidžiama. Jie įprato daryti tai, ką jie nori, o ne ką privalo ir kas leidžiama tiek įstatymų, tiek bendravimo kultūros normų ribose. Elgesio pažymys nuo pat pradinių klasių padėtų formuoti mokinių atsakomybės jausmą, suvokimą, kad privalo elgtis taip, jog nekenktų kitiems. Tai užkirstų kelią drausmės pažeidimams“, - mano E. Jesinas.
Pedagogas pažymi, kad būtent nepriklausomybės metais išaugę vaikai - dabartiniai šešiolikmečiai, aštuoniolikmečiai - nusikalsta daugiausiai, o visos dabartinės prevencinės priemonės esą yra neefektyvios.
„Pastaraisiais metais katastrofiškai - iki 2,5 karto padidėjo nepilnamečių nusikalstamumas, išaugo nepilnamečių gaujų skaičius - tai konstatuoja ir policija. Šie faktai kalba apie tai, kad jaunimas nebeturi elgesio rėmų“, - sako E. Jesinas.
Jis įsitikinęs, kad tie pedagogai, kurie nepritaria elgesio vertinimui pažymiu, ko gero, visiškai nesusiduria su vadinamaisiais konfliktiškais vaikais arba greičiau apsimeta, kad nesusiduria.
„Nereikia vaidinti idealo, kuris su kiekvienu vaiku randa bendrą kalbą - tai utopija. Vienoks ar kitoks konfliktas bus, ypač jei mokytojas - reiklus: jis iškart pateks į nemėgstamų mokytojų kategoriją. Tokius pedagogus mokiniai dažniausiai įvertina tik baigę mokyklą - sako, šitas mokytojas buvo geras, išsireikalaudavo iš mūsų. O tie mėgstami, kurie viską leido ir į žeidžiančias mokinių replikas žiūrėjo pro pirštus, vėliau žiopliais vadinami“, - pastebi profsąjungietis.
E. Jesinas prisipažįsta ir pats dėl savo griežtumo anksčiau ne kartą yra sulaukęs grasinimų - ne tik „chuliganiukų“, bet ir jų tėvų. Dabar vaikai esą žino, kad mokytojo nepakeis, kad jo nepaveiks nei pažintimis, nei gąsdinimais.
Pedagogas mano, kad mūsų šalis nėra subrendusi tokiai laisvei, apie kurią mūsų valdininkai svajoja.
„Net Anglijoje, turinčioje šimtametes demokratijos tradicijas, yra numatytos daug griežtesnės sankcijos mokiniams už drausmės pažeidimus nei Lietuvoje. Minėtoje šalyje už reguliarų mokinio taisyklių pažeidinėjimą jo tėvai baudžiami 500 svarų bauda, antrą kartą bauda padidėja trigubai, o trečią kartą vaikas šalinamas iš mokyklos be teisės mokytis kitoje mokymo įstaigoje. Vokiečiai irgi vykdo atranką, ir paskutinėje pakopoje lieka tik aukštos motyvacijos bei gebėjimų mokiniai, kurie sudaro būsimos studentijos potencialą. Todėl ir studentų skaičius ten yra normalizuotas, ne taip, kaip pas mus“, - aiškino pedagogas.
Pasak jo, jei šalies mokyklose vėl būtų įteisintas elgesio pažymys, turėtų atsirasti ir teisės aktai, numatantys, kad nedrausmingi mokiniai praranda galimybę siekti vidurinio išsilavinimo.
„Problema aštrėja“
Valerijus KUZLIAKINAS, „Varpo“ gimnazijos direktorius :
Mums drausminimo priemonių kol kas užtenka. Prieš ateidami į trečią gimnazijos klasę mokiniai pasirašo sutartį, kurioje įsipareigoja, kad vykdys vidaus tvarkos taisykles. Jei sutarties nevykdo, mes galime šalinti iš mokyklos, bet kol kas didesnių konfliktų nėra buvę. Tačiau yra mokyklų, kur kontingentas visiškai kitoks, jų darbuotojus labai užjaučiu. O elgesio vertinimas pažymiu, manau, būtų veiksmingas tik tuomet, jei stojimo į kolegijas ar universitetus sąlygose būtų numatyta, su kokiu elgesio pažymiu į jas nėra priimama. Kita vertus, ar padės tas pažymys, jei vaikas ir taip neketina niekur stoti? Tuomet jis, manau, ir į tą neigiamą pažymį tik nusispjaus. Kol kas matau vienintelį vaistą - tai tėvų atsakomybės sustiprinimas. Daugeliui tėvų visiškai nerūpi, kaip jų vaikas mokykloje elgiasi, mano, kad tai - mokytojų reikalas. Todėl daugėja atvejų, kai vaikai atvirai tyčiojasi iš mokytojų, ir aš pateisinu tuos mokytojus, kurie nesusivaldę vožteli mokiniui. Tada iš karto vaikų teisių apsaugos tarnybos kelia triukšmą, bet kodėl jie nemato kitos pusės - kodėl vaikai taip elgiasi? Kol kas tik profsąjungos mokytojus tegina, o įstatymai - ne.
„Pažymys - ne išeitis“
Virginija KAZAKAUSKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja:
Mano žiniomis, ministerija žada peržiūrėti esamas sutartis tarp mokyklų ir mokinių tėvų ir numatyti griežtesnę atsakomybę mokinių tėvams, konkrečias sankcijas už nepagarbą mokytojui, pamokų nelankymą ar kitokį nedrausmingą elgesį. Drausmės problemą spręsti padeda ir pernai įsigaliojęs minimalios bei vidutinės mokinių priežiūros įstatymas. Mokykla turi teisę kreiptis į prevencinę darbo koordinavimo komisiją dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo. Pavyzdžiui, mažiausiai du mėnesius tėvams su vaiku gali tekti priverstinai lankytis psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje, specialiojo pedagogo ar socialinio pedagogo konsultacijose. Anksčiau mokiniai jei nenorėdavo, neidavo, o dabar jie privalo vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą įsakymą. Jei tai nepadeda, yra galimybė mokinį išvežti į vaikų socializacijos centrą. Šiais metais iš Klaipėdos mokyklų į tokius centrus jau išvežti 3 vaikai, ne tik pažeidinėję mokyklos taisykles, o ir padarę teisėtvarkos pažeidimų.
„Reikia daugiau bendrauti“
Austė BARTNINKAITĖ, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė:
Ar mokinys, kuris nesilaiko drausmės norės gerinti savo elgesį, jei bus įvertintas prastu pažymiu? Paauglius toks griežtas vertinimas gali arba labai suvaržyti ir nebeleisti tobulėti kaip asmenybėms, stengiantis įtikti kiekvienam mokytojui, arba nepadaryti jokios įtakos, nes vargu ar toks pažymys turės didelės reikšmės tolesniame gyvenime. Be to, pažymys gali paskatinti paauglius tik dar labiau maištauti. Kaip alternatyvą mūsų sąjunga siūlo mokykloms vykdyti įvairius projektus kartu su mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologais. Tai leistų geriau pažinti vieniems kitus.
Laima Švedaitė
