Itin svarbu matuoti kraujo spaudimą
Pasak profesoriaus M. Miglino, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) yra labai dažna, tačiau valdoma liga.
„Norint pastebėti hipertenziją anksti, kol dar neišsivystė komplikacijos, būtina reguliariai matuoti kraujo spaudimą. Tai galima daryti tiek namuose, tiek vaistinėje, pas šeimos gydytoją ar vizito pas bet kurį kitą specialistą metu. Dažniausiai būtent tokiu būdu hipertenzija ir nustatoma, nes vystantis šiai ligai įprastai nejaučiami jokie simptomai. 40 proc. suaugusiųjų Lietuvoje yra padidėjęs kraujospūdis ir daugiau nei pusė to nė nežino, nes jo nesimatuoja“, – pranešime spaudai atkreipia dėmesį profesorius.
Pasak jo, yra dvi hipertenzijos rūšys – pirminė ir antrinė hipertenzija. Pirmosios išsivystymo priežastys iki šiol nėra tiksliai žinomos, tačiau ja serga kur kas daugiau žmonių negu kitos formos hipertenzija. Manoma, kad šią nepagydomą ligą sukelia įvairūs genetiniai ir aplinkos veiksniai. O antrinę hipertenziją sukelia konkrečios priežastys, pavyzdžiui, endokrininis susirgimas, inkstų arterijų susiaurėjimas ir kitos ligos. Šią hipertenziją galima pagydyti pašalinus ją sukėlusią priežastį.
„Nors hipertenzijai išsivystyti svarbi ir genetika, dar svarbiau – mūsų aplinka ir gyvenimo būdas, taip pat prevencija. Nuo šių metų gegužės 1-osios startavo atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje gali dalyvauti žmonės nuo 40 iki 60 metų. Manau, tai nuostabi galimybė išsitirti sveikatą ir užkirsti kelią kardiovaskulinėms ligoms, įskaitant ir hipertenziją. Ši programa stipriai prisideda prie hipertenzijos atvejų skaičiaus mažėjimo ir geresnio šios būklės valdymo“, – teigia specialistas.
Profesorius dalijasi 8 taisyklėmis, kaip išvengti hipertenzijos arba ją suvaldyti
1. Reguliariai užsiimkite fizine veikla. Rekomenduojama bent 5 dienas per savaitę ne mažiau nei po 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, tokia kaip greitas ėjimas, šiaurietiškas vaikščiojimas ar plaukimas. Pasak prof. M. Miglino, tokios fizinės veiklos poveikis prilyginamas vaistams.
2. Mažinkite suvalgomos druskos kiekį. Profesoriaus teigimu, Lietuvoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad šalies gyventojai vartoja dvigubai daugiau druskos, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. „Lietuviai kasdien suvartoja vidutiniškai po 10 gramų druskos, o rekomenduojama norma yra 5 gramai. Labai svarbu ne tik naudoti mažiau druskos gaminant namuose, bet ir skaityti maisto produktų etiketes – trys ketvirtadaliai druskos suvartojama su parduotuvėje įsigytais produktais“, – atkreipia dėmesį M. Miglinas.
3. Jeigu paskirti vaistai, vartokite juos pagal gydytojo nurodymus. Profesorius pabrėžia, kad vaistai turi būti vartojami būtent taip, kaip nurodyta gydytojo – negalima patiems koreguoti vaisto dozių ar nutraukti jų vartojimo.
4. Jeigu turite antsvorio – mažinkite kūno svorį. Antsvoris ir padidėjęs kraujo spaudimas yra tiesiogiai susiję.
5. Valdykite stresą. Nors streso neišvengsime, svarbu rasti būdų atsipalaiduoti.
6. Maitinkitės subalansuotai – svarbu užtikrinti pakankamą kiekį skaidulų ir kalio.
7. Mažinkite alkoholio vartojimą – alkoholis didina kraujo spaudimą.
8. Reguliariai matuokitės kraujo spaudimą, o pastebėję padidėjusį kraujospūdį kreipkitės į gydytoją.
Negydant – rimtos komplikacijos
Profesoriaus teigimu, optimalus nesergančio žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti 120 ir 80. „140 ir 90 jau laikoma padidėjusiu kraujo spaudimu, o sergant, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujo spaudimu gali būti laikomas ir dar mažesnis skaičius, pavyzdžiui, 130 ir 80“, – teigia prof. M. Miglinas.
Pasak jo, dažnai būna taip, kad pacientams būna ir padidėjęs kraujo spaudimas, ir aukštas cholesterolio kiekis. Tokiu atveju skiriami statinai, kurie ne tik mažina cholesterolį, bet ir saugo nuo pažaidos vidinius organus, tokius kaip smegenys ir inkstai.
„Na, o hipertenzijai pažengus gali būti jaučiami galvos skausmai, karščio bangos, taip pat nekontroliuojama hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, gali sukelti organų taikinių pažeidimus. Ši liga veikia ir galvos smegenis – gali sukelti insultą, smegenų išemijos priepuolius. Noriu atkreipti dėmesį, kad net tuomet, jeigu neišsivysto grėsmingi smegenų kraujotakos sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas siejamas su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis ir demencija senatvėje. Tad labai svarbu rūpintis savimi jaunystėje, kad senatvėje būtų galima džiaugtis geresne sveikata“, – apie ligos padarinius kalba prof. M. Miglinas.
Hipertenzija taip pat gali sukelti infarktą, širdies kraujagyslių pažeidimus, dėl akių dugno kraujagyslių pokyčių gali sutrikti ir regėjimas. Liga gali paveikti ir galūnes, pavyzdžiui, kojų kraujotaką – tokiu atveju gali netgi prireikti amputacijos dėl periferinių kraujagyslių užakimo.
Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko, statistika išties nedžiugina – Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje, kurioje kasmet nustatoma daugybė širdies kraujagyslių pažeidimų atvejų. Šalyje daugėja ir inkstų pažeidimų atvejų, kurie yra labai grėsmingi, ne tik sutrikdo gyvenimo kokybę, bet ir sumažina jo trukmę. „Todėl raginu rūpintis savo sveikata – juk tos aštuonios taisyklės nėra jau tokios sudėtingos, o jų laikydamiesi atnešime savo sveikatai didelę naudą“, – pataria prof. M. Miglinas.
