Kaip atskirti paniką sėjančią ligą nuo įprasto peršalimo ir ar įmanoma užkirsti kelią šiai ligai? Apie tai pokalbis su habilituotu medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėju, profesoriumi Vytautu Usoniu.
Suaktyvėja rudenį ir žiemą
Profesoriaus teigimu, žaibinė meningoko forma nesirenka vaikų ir gali parklupdyti net prieš kelias valandas buvusį sveikutėlį vaiką. Vis dėlto jis išskiria pagrindines tendencijas, kam būtina saugotis.
„Ruduo ir žiema – pavojingiausias laikas. Būtent šiais sezonais meningokokui plisti „padeda“ kvėpavimo takų ir gripo virusai.
Kaip tik šiais periodais vaikai laiką leidžia uždarose patalpose, kolektyvuose. Meningokokinė infekcija plinta esant glaudžiam kontaktui, todėl žiemą – labai palankios sąlygos joms susidaryti“, - aiškina medikas.
Atkreipti dėmesį į karščiavimą
Pasiteiravus, kaip suprasti, kad vaiką užklupo būtent ši liga, o ne įprastas peršalimas, profesorius išsamiai paaiškino.
„Jeigu vaikas negaluoja, karščiuoja, o jūs davėte karštį mažinančių vaistų, tačiau būklė nesikeičia, situacija negerėja, reikia sunerimti.
Tai vienas iš signalų, kad būtina kreiptis į medikus, nes kiekviena minutė tampa svarbi. Nepamirškite, kad ant kūno atsiradę bėrimai yra ženklas, kad liga jau pažengusi.
Tai reiškia, kad kraujagyslių pralaidumas sutrikęs, o krešumo sistema – sugriuvusi, kraujas nebekreša.
Jei taškeliai susidaro ant kūno, tai reiškia, kad jų gali būti ir gyvybiškai svarbiuose organuose – antinkščiuose, smegenyse, vidaus organuose.
Pirmos šešios valandos yra svarbiausios, nes būtent jos nulemia tolimesnę ligos eigą.
Išskyrė tris ligonių grupes
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, pasak gydytojo, ši liga smogia vaikams iki ketverių metų. Daugiau nei pusė mirčių tenka būtent tokio amžiaus vaikams.
„Tai galima aiškinti tuo, kad nors imuninė sistema bręsta, vis dėlto ji nėra visiškai atspari kitiems virusams.
Dar viena banga – šauktiniai. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms į sąlyginai prastesnes, tikėtina, kad susidarys tinkama terpė meningokokui.
Dar viena amžiaus grupė – senjorai nuo 65-erių metų, kurių imuninė sistema jau pavargusi, todėl nebegali kovoti su virusais“, - pasakoja profesorius V.Usonis.
Bendros rekomendacijos
Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, meningokokinei infekcijai būdingas karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar būdingas nuolatinis verkimas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo meningokokine infekcija riziką, rekomenduojama: reguliariai plauti rankas; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudojus – išmesti į šiukšliadėžę); reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“ ir kt.).
Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai. ULAC medikai primena, kad Lietuvoje 2014 m. pradėti skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos. Paskiepytų asmenų skaičius kasmet auga: 2014 m. – 338 asmenys, 2016 m. – 13 604.
