Nors šios ligos perdavimas nuo gyvūno žmogui, tikriausiai, tebuvo atsitiktinumas, jį sekusi pandemija tikrai nebuvo nekontroliuojama nesėkmių grandinė. Profesoriaus Peterio Hotezo teigimu, koronaviruso pandemija puikiai atspindi daug problemų, su kuriomis susiduriame XXI amžiuje.
„COVID-19 pateko tarp keleto svarbių, tuo metu vykusių veiksnių“, – „IFLScience“ pasakojo JAV nacionalinės atogrąžų medicinos mokyklos dekanas ir Beiloro medicinos koledžo pediatrijos bei molekulinės virusologijos profesorius P. Hotezas.
Pavojaus ženklų buvo ir anksčiau
Nebuvo taip, kad nebūtume turėję perspėjimų. Pirmajame amžiaus dešimtmetyje, 2002–2003 metais, pietų Kinijoje kilo sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SARS) protrūkis. Vėliau, antrajame dešimtmetyje, Arabijos pusiasalyje pradėjo plisti Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas (MERS).
Tapo aišku, kad koronavirusai – didelė virusų grupė, paprastai sukelianti lengvas arba vidutinio sunkumo viršutinių kvėpavimo takų ligas, panašiais į peršalimą – gali sukelti pandemiją. Deja, didžioji pasaulio dalis to nepaisė.
Dažnėjantys zoonotinių (perduodamų iš gyvūnų žmonėms) virusų sukelti protrūkiai puikiai atspindi neseniai įvykusius globalėjančios visuomenės gyvenimo pokyčius. Pirmą kartą istorijoje didžioji žmonijos dalis gyvena miestuose arba priemiesčiuose. O dėl didėjančio miškų kirtimo, žmonės vis drąsiau braunasi į gamtą. Tai padidina riziką užsikrėsti liga, kuria žmonės dar niekada nesirgo, ir todėl neturi jokios apsaugos prieš ją.
Tačiau, kaip teigia profesorius P. Hotezas, vien šios priežastys koronaviruso išplitimo nepaaiškina. Viruso laimei – o mūsų nelaimei – pandemija prasidėjo visiškai tam nepasiruošusiame pasaulyje, vis labiau krypstančiame į antimokslą ir diktatorišką valdymą.
„Visa tai sukėlė ne tik COVID-19 virusas. Tiek žalos pridarė koronavirusas kartu su nusistatymu prieš mokslą. Ne tik virusas, o virusas kartu su žmonėmis, kurie, dėl politinių priežasčių, priešinasi kaukėms, saugiam atstumui ir vakcinoms“, – „IFLScience“ sakė P. Hotezas
Kai kurie iš jų užima svarbias pareigas, suteikiančias jiems galią ir įtaką, o jų požiūriai ir sprendimai paveikia milijonus gyvybių.
„Yra net keli režimai, kurie skatina neatsakingą elgesį, pavyzdžiui, Trumpo administracija, Bolsonaras Brazilijoje, Dutertė Filipinuose ar Danielis Ortega Nikaragvoje. Jie menkina pandemijos keliamą pavojų, iškelia tam tikrus vaistus, tokius kaip hidroksichlorokviną, ir netiki kaukių veiksmingumu. Visa tai turėjo mirtinas pasekmės“, – pasakojo mokslininkas.
Tapo anstivakserių taikiniu
P. Hotezas puikiai supranta, ką reiškia kovoti su antimokslu, tiek kaip savo srities specialistas, tiek iš asmeninės patirties. Parašęs knygą „Vakcinos nesukėlė Rachelės autizmo“ (angl. „Vaccines Did Not Cause Rachel‘s Autism“), kurioje jis pasakoja net tik apie savo dukrą, turinčią autizmo spektro sutrikimą, bet ir apie antivakserių judėjimo populiarėjimą, jis tapo pačiu didžiausiu JAV antivakserių grupių taikiniu.
Sausio mėnesį žurnale „PLOS Biology“ jis publikavo straipsnį „Antimokslas žudo“ (angl. „Anti-Science kills“), kuriame paaiškina kaip biomedicinos mokslo politizavimas mutavo į „Sudėtingą antimokslo imperiją“.
Šis judėjimas išaugo iš anoniminių trolių ginčų komentaruose, ir tapo pasauline jėga, tiesiogiai veikiančia milijardų žmonių gyvenimus. Galima ginčytis, kad tai būtų išties blogas laikas pandemijai prasidėti.
„Dėl antimokslo kaltės nuo koronaviruso, tymų ar kitų ligų, kurių galima išvengti pasiskiepijus, mirė dešimtys tūkstančių amerikiečių. Skiepai ir biomedicininė pažanga nesugebės sustabdyti koronaviruso ar kitų ateityje laukiančių, potencialiai katastrofiškų ligų, jeigu mes kartu nesipriešinsime antimokslo agresijai,“ – straipsnyje rašo P. Hotezas.
Kyla klausimas, kaip sustabdyti šį antimokslo milžiną? P. Hotezas mano, kad reikia įkurti suvienytą mokslo organizacijų sąjungą, pasiryžusią kartu kovoti prieš antimokslo judėjimą, o tarptautinės valdžios institucijos turėtų stengtis suvaldyti dezinformacijos plitimą internete. Tačiau jis taip pat tiki, kad geresnė mokslinė komunikacija šioje kovoje taip pat gali turėti neįkainojamą vertę.
„Viena iš priežasčių, kodėl taip išaugo antimokslo judėjimai, yra tai, kad mes, mokslininkai, tapome labai tylūs. Mes nebebendraujame su visuomene“, – „IFLScience“ paaiškino P. Hotezas.
„Mums reikia kurti platformas, kuriose jauni mokslininkai galėtų viešai pasisakyti. Dabartinė sistema jiems neleidžia to daryti: „Ne, ne, pasilik prie mokslo, nesivelk į socialinio teisingumo problemas.“ Mano nuomone, toks požiūris – visiška nesąmonė“, – įsitikinęs P. Hotezas.