Koronaviruso delta atmaina, taip dar neseniai tik praėjusių metų gruodžio mėnesį nustatyta Indijoje, atrodo, baigia užkariauti jau visą pasaulį, iškeldama vis naujus iššūkius tiek sveikatos apsaugos sistemoms, mokslininkams ir, savaime, suprantama, politikams. Dar blogiau, atsiranda nieko gero nežadančios SARS-CoV-2 atmainos delta plius, epsilon, kappa, lambda, miu ir netolimoje perspektyvoje, matomai, dar daugiau koronaviruso pavojingesnių variantų.
Kiekvieno viruso pagrindinė išgyvenimo sąlyga – kuo didesnis kiekis mutacijų per trumpiausią laiką, kas leidžia atsitiktinai atsirasti vienai ar kitai mutacijai, kuri padidina viruso užkrečiamumo galimybes, atsparumą aplinkai (temperatūros svyravimams, sausrai, spinduliuotei, rūgščiai ar šarminei aplinkai ir pan.).
Savaime suprantama, viruso neturi suspėti sunaikinti šeimininko imuninė sistema, kol virusas nespėjo pasidauginti ir užkrėsti aplinkinių. Bet kokio viruso pavojingumą galima įvertinti pagal jo užkrečiamumo lygį, diagnostikos galimybes, ligos sunkumą (aukų skaičių) bei vakcinos efektyvumą.
Kuo delta atmaina tokia pavojinga?
Taigi, kuo taip yra pavojinga SARS-CoV-2 delta atmaina bei šios atmainos variantai. Moksliniai viruso genomo tyrimai parodė, jog dėl įvykusių mutacijų koronaviruso spyglio baltyme pasikeitė amino rūgščių seka, dėl ko ženkliai pagerėjo viruso galimybės patekti į ląsteles.
Jeigu pradinio koronaviruso varianto prilipimo ir patekimo į ląsteles galimybės buvo vertinamos mažiau negu 40 proc., tai alfa atmainos jos padidėjo iki 50 proc., o delta ir jos variantų daugiau kaip 75 proc. Dėl to ženkliai išaugo užkrečiamumo lygis. Taip, JAV mokslininkų nuomone, jei nuo britiškos alfa atmainos buvo 50–60 proc. didesnė užkrėtimo galimybė, lyginant su pradiniu koronaviruso variantu, tai jau delta atmainos užkrečiamumo lygis tapo 50 proc. aukštesnis už alfa atmainą. Japonų mokslininkai nurodo, kad delta atmaina yra 2,5 karto labiau užkrečiama, lyginant su pirminiu SARS-CoV-2, bet jiems dar didesnį nerimą kelia jau atsirandantys nauji delta variantai, pasižymintys dideliu užkrečiamumu.
Naujų atvejų skaičiai auga
Manyčiau, kad kai kur reiškiama nuomonė, kad Delta atmainos užkrečiamumo lygis viršija pradinį viruso variantą 12–15 kartų nėra pagrįsta. Vis dėto, dauguma autorių apsiriboja nuomone, kad delta užkrečiamumas panašus į vėjaraupių. Tenka pastebėti, kad daugelyje pasaulio šalių visų nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų priežastis yra delta atmaina. Taip JAV delta atvejų skaičius siekia 83 proc., Jungtinėje karalystėje (JK) – 90 proc. Nežiūrint to fakto, kad JK yra pilnai vakcinuota net 74 proc. gyventojų, paskutinius 3 mėnesius pastoviai auga naujai nustatomų delta atvejų skaičius.
Kitose Europos šalyse taip pat dominuojanti atmaina yra delta. Kad ši atmaina plinta ir tarp jaunesnių bei ženkliai didina susirgimų ir mirčių skaičių, gerai iliustruoja Indonezijos pavyzdys – šioje šalyje amžiaus grupėje asmenų iki 18 metų mirtingumas pasiekė 1 proc. Kanados mokslininkai po atliktų tyrimų padarė išvadą, kad užsikrėtusieji SARS-CoV-2 delta atmaina turi 2 kartus didesnę tikimybę patekti į ligoninę bei 2 kartus didesnę tikimybę numirti.
Su pateiktais duomenimis pilnai susisieja ir Škotijos mokslininkų studija, nustačiusi, kad užsikrėtusieji delta dvigubai dažniau hospitalizuojami, lyginant su Alfa koronaviruso atmaina. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pateikė dar tikslesnius duomenis. Taip, per septynias dienas išaugus užsikrėtimų SARS-CoV-2 Delta atmainos atvejų 69,3 proc., hospitalizacijų skaičius padidėjo net 35 proc.
Krito sukurtų bazinių vakcinų efektyvumas
Deja, atsiradusios viruso mutacijos pakeitė ne tik užsikrėtimo galimybes. Pasirodė, jog pakitusi SARS-CoV-2 spyglio baltymo struktūra tapo sunkiau įveikiama B-limfocitų produkuojamiems antikūnams. Vadinasi, krito sukurtų bazinių vakcinų efektyvumas. Tai gerai iliustruoja JAV spaudoje aprašytas atvejis, kai Provincetown mieste po išeiginėmis dienomis vykusių žmonių susibūrimų, buvo registruota 470 naujų delta atvejų. Įdomiausia tai, kad 75 proc. užsikrėtusiųjų buvo pilnai paskiepyti.
Neseniai publikuoti mokslininkų duomenys viename iš aukščiausią pasaulyje citavimo indeksą turinčiame žurnale „Nature“ parodė, jog delta atmaina, lyginant su visomis buvusiomis, turi kur kas didesnį atsparumą antigenų poveikiui. Neutralizuojantis monokloninių antikūnų (beje, jais buvo efektyviai gydytas D. Trump) poveikis SARS-CoV-2 Delta atmainai buvo 4 kartus silpnesnis, lyginant su alfa atmaina. Pasveikusių nuo COVID-19 serumas (naudotas kaip natūraliai susidariusių antikūnų šaltinis) tik 47 proc. atvejų neutralizavo delta koronavirusą, kai tuo tarpu prieš alfa variantą efektas siekė net 88 proc. Susidūrus su SARS-CoV-2 delta atmaina, vakcinų efektyvumas krenta. JAV mokslininkų atlikti išsamūs tyrimai parodė, jog, išplitus delta, iRNR vakcinų efektyvumas sumažėjo nuo 91,7 proc. iki 79,8 proc. Anglų mokslininkai pateikia dar žemesnius rezultatus – 49 proc.
Ar tai gali sukelti pesimistines nuotaikas? Jokiu būdu ne. Bet kuris mokslininkas pasakys, kad, jei vakcinos efektyvumas yra 30 proc., tai jau gerai, o 50 proc. yra puikus rezultatas. Apibendrinęs sukauptus statistinius duomenis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras, manyčiau, vienareikšmiškai atsakė į klausimą – kokia yra vakcinacijos nauda. Net užsikrėtę delta atmaina, vakcinuoti žmonės turi 25 kartus mažesnę riziką patekti į ligoninę ir 24 kartus mažesnę riziką numirti nuo koronaviruso bei 8 kartus mažesnę riziką, kad užsikrėtus, atsiras ligos simptomai.
