Pašnekovas papasakojo, kokiais darbais būdavo užsiimama šią dieną ir kokių šv. Velykų laukti.
Tikrojo pavasario pradžia
Anot etnologo, Gandrinės seniau būdavo ypač vertinamos. Senovėje buvo tikima, kad šią dieną įvyksta kertinis lūžis gamtoje.
„Senų senovėje ši diena būdavo švenčiama kaip tikrojo pavasario pradžia, nes yra tokie pasakymai, kad ne tik gandrai atskrenda, kurie atneša kielę, o kielė nuo visokių balų ir vandens telkinių išspardo paskutinius ledus, bet ir bitelės pakyla apsiskraidyti.
Taip pat ir raiste gyvatės atbunda, kamuoliu išsirita iš savo žiemos guolio. Dar ir meška atbunda, o meška būdavo pavasario ir šiltojo periodo valdovė. Kol ji miegodavo, tai miške karaliaudavo briedis, o kai atbusdavo, tai jos, valdovės laikas prasidėdavo.
Tai Gandrinės būdavo lūžio taškas gamtoje. Tai reikšdavo, kad atėjo tikras pavasaris, visi paukščiai jau būdavo suskridę, gandrai parskrisdavo paskutiniai, nes jie žiemodavo toliausiai. Taip džiaugsmingai būdavo pasitinkamas pavasaris“, – pasakojo L. Klimka.
Šeimininkės kepdavo išskirtines bandeles
Šią dieną lietuvių namuose taip pat pasikeisdavo darbai. Šeimininkės ruošdavo apeiginius valgius bei pradėdavo gaminti pavakarius.
„Visų pirma, čia tokia didelė šventė, jog būdavo sakoma, kad net paukščiai lizdų šią dieną nesuka. Tai per Gandrines būdavo negalima imtis darbų, o ypač judinti žemės. Žmonės sakydavo, kad net kuolo į žemę įkalti negalima.
O namų šeimininkei tai darbų būdavo. Šeimininkė ruošdavo vadinamas „gandro vaišes“. Tai yra tokios bandelės, matyt, apeiginis valgis. Jos kepamos iš visų visų sėjamų sėklų, ką augina, ką sėja žmogus. Tai tarsi užburdavo sėklas, kad šių metų derlius būtų geras <...>.
Dar tas bandeles darydavo su krekenų įdaru, nes pavasarį karvės būna užtrukusios, tai naudojamas krekenas vietoje pieno. Tad tai būdavo ypatingas, tik pavasario valgis. Juo buvo dalijamasi su kaimynais.
„Gandro vaišėmis“ valgis dar vadinamas, nes nuo šios dienos šeimininkė pradėdavo ruošti pavakarius. Atsirasdavo dar vienas valgis dienoje. Yra toks pasakymas: per Gandrines gandras atneša pavakarius, o rudenį, per šv. Baltramiejų, išskrisdamas išsineša. Kodėl? Todėl, kad jau greitai artės žemės darbai, o jie anksčiau būdavo nelengvi, sunkūs fiziškai. Artojus reikdavo pamaitinti sočiau ir stipriau, kad turėtų energijos, nepristigtų jėgų“, – apie šeimininkių darbus pasakojo etnologas.
Šeimininkai ir vaikai atlikdavo apeigas
Kai šeimininkės kepdavo bandeles, jų vyrai ir vaikai nesėdėdavo rankų sudėję. Jie taip pat turėdavo savo apeigų.
„Šią dieną namų šeimininkas eidavo į savo podėlius, į kluoną, kur gulėdavo paruošta javų sėkla, ir žadindavo juos. Kitaip tariant, savo ranka pažarstydavo javus, pajudindavo, kad pažadintų sėklas, praneštų jai, kad pavasaris, laikas ruoštis į dirvą. Tai šios dienos tokia apeiga.
O vaikai tuo metu žiūrėdavo, kaip atskrenda gandrai, ar išvis atskrenda, iš kurios pusės. Jei iš dešinės, tai ji būdavo laikoma sėkmingesne, geresne. Dar vaikai kūlversčiu persiversdavo, jei pamatydavo gandrą.
Būdavo manoma, kad jeigu skrendantį gandrą pamato – tai seksis, gerai eisis darbai. O jeigu tupintį – tai nelabai sėkmingi metai“, – apie šeimos užduotis pasakojo L. Klimka.
Laukia pavasariški orai
L. Klimka tikina, kad pagal Gandrines galima matyti, jog tikrasis pavasaris jau atėjo. Tačiau norintiems tikslesnių orų prognozių teks pakentėti iki šv. Velykų.
„Gandrinės simbolizuoja tikrąjį pavasarį, nes pasireiškia visi jo požymiai. Visi paukščiai parskrenda, net vakar savo skvere, prie namų mačiau varnėnus. Jie jau pavasariškai pasidabinę, net plunksnelės žvilga.
Pavasarį jau galima matyti, nes apie lygiadienį įprastai paros vidutinė temperatūra pakyla virš nulio, o dabar ji pakilusi gerokai virš nulio, nes naktys nėra labai šaltos. Na ir žibutės aplink Vilniaus kalvas žydi, bitės irgi jau seniausiai apskraidė.
Tai panašu, kad Velykos bus gražios. Na, yra dar toks posakis, kad jeigu Kalėdos baltos, tai Velykos bus žalios. Tai irgi atspindi orus, nes per Kalėdas buvo sniego, šlapdribos, tai galima tikėtis šiltų ir malonių Velykų“, – kalbėjo etnologas.
„Tačiau tokių specifinių Gandrinės orų spėjimų nebūdavo, nes jie persikėlė į Velykų rytmetį. Velykos orų spėjimams būdavo labai reikalingos.
Matote, kaip yra, Velykos yra didžioji pavasario šventė, bet ji sukrikščioninta. Pagal krikščionišką nuostatą ji švenčiama kiekvieną kartą vis kitu metu, pagal mėnulio kalendorių. Tai, matyt, lietuviški papročiai buvo perkelti Velykoms.
Per Velykas žmonės žiūrėdavo, iš kur vėjas pučia, nes tai lemdavo orus iki Sekminių, o Sekminės yra vasaros apogėjus, kai viskas sužaliuoja. Tai vėjo kryptis nulemdavo orus. Na, ir apskritai, žiūrėdavo, kaip saulė Velykų rytą teka, pagal tai spręsdavo, koks bus visas šiltasis pusmetis“, – aiškino jis.
Sveiki sulaukę pavasario. Lauksime susitikimo su gandrais.
