Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba kalbėjo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė naujausią pandemijos rodiklių apžvalgą.
„Pradėjome nuo to, kad Lietuvoje stebime atvejų augimą, vakar nustatyta daugiau kaip 300 atvejų, tokio skaičiaus mes nematėme nuo birželio pradžios. O ligoninėse turime gydomi 118 pacientų. Kas nuteikia kiek optimistiškiau, tai mažas mirčių skaičius. Žaliąją zoną mes jau palikome liepos 15 d. ir nuo to laiko turime fiksuotas trys mirtys, taigi šis skaičius nėra didelis“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Jis taip pat priminė, kad prezidentui kaip visada buvo pristatytas ir efektyvus viruso reprodukcijos dydis.
„Paskutiniais skaičiavimais jis siekia 1,53 ir, pasižiūrėjus į praeitį, matome, kad jis yra rekordinis, tokio aukšto lygio nesame fiksavę nuo Sveikatos ekspertų tarybos veiklos pradžios. Pastarosiomis dienomis jis yra labai didelis“, – sakė profesorius.
Jaunų žmonių susirgimų banga
Taip pat pateikta informacija pagal amžiaus grupes ir naujus COVID-19 atvejus.
„Jei imtume paskutinę savaitę, didžiausia dalis naujų COVID-19 atvejų buvo nustatyta 20–49 m. amžiaus grupėje. Ir joje buvo nustatyta praktiškai 2 trečdaliai, t. y. 66 proc. visų naujų užsikrėtimų. Jei imtume vaikų nuo 0 iki 19 m. grupę, iš visų nustatytų atvejų jie sudarė 18 proc. Kas įdomu, 50 m. ir vyresni asmenys sudarė tik šeštadalį visų atvejų per praeitą savaitę.
Ir jei palyginame su tuo, kas buvo sausio mėnesį, 50 m. ir vyresni sudarė daugiau kaip pusę. Tai matome, kad ši grupė susitraukė. Apibendrintai galima sakyti, kad dabartinė banga – tai jaunų žmonių banga“, – situaciją komentavo M. Stankūnas.
Akcentas – stacionaro užimtumui
Paklaustas, kaip vertina užsibrėžtą 300 COVID-19 lovų užimtumą vertinant galimų ribojimų įvedimą, M. Stankūnas sutiko, kad šiame pandemijos etape tai turėtų būti esminis rodiklis.
„Žvelgdami į kitų šalių patirtį, kurios su delta banga gyvena jau kurį laiką, matome, kad ji greičiausiai pasižymi tuo, jog nors atvejų skaičius stipriai auga, stacionaro apimtys išlieka gerokai mažesnės. Ties kiti rodikliai – užsikrėtimų skaičius, testų skaičius – išlieka svarbūs, bet akcentas turėtų būti į stacionarinės pagalbos apimtį“, – dėstė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.
(...). Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 118 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje.
Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo. Deguonis papildomai tiekiamas 95 žmonėms, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 34 žmonės.
Karantino turėtume išvengti
Paklaustas, ar realu rudenį sulaukti karantino, M. Stankūnas teigė manantis, kad tokios situacijos, kokia buvo šių metų pradžioje, turėtume išvengti.
„Aš pats pasisakyčiau už tokį karantiną, jei situacija iš esmės pasikeistų, atsirastų tokia atmaina, kuri visiškai atspari vakcinai, jos neveiktų ir vėl atsidurtume tokioje pačioje situacijoje, kaip ir pernai metų pabaigoje. Bet matant duomenis apie delta, kad vakcinos ženkliai padeda sumažinti stacionaro apimtis, mirtis. Tai, manau, tokio karantino skelbti nereikia.
Kitas klausimas, ką pabrėžia ir oficialios organizacijos, kol yra žemas vakcinacijos procentas, norint išvengti beprotiško ligos plitimo ir stacionaro užsipildymo, reikia taikyti nefarmacines priemones. Tai jų keletas – kaukių naudojimas, kontaktų ribojimas. Taigi ir Galimybių pasas yra vienas iš žmonių kontaktų, kurie nepasiskiepiję, nepersirgę, apribojimo priemonė. Manau, kad Galimybių paso taikymas esant prastai situacijai yra prasmingas“, – dėstė jis.
COVID-19 atvejų šuolis
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento.
Šiuo metu šalyje fiksuojama net 12 „raudonųjų“ savivaldybių, iš kurių trys yra didieji miestai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal didžiausią naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 gyv., toliau pirmauja Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 274, Klaipėdoje – 216,7, Skuodo rajone – 191,5, Kretingos rajone – 174,2, Rietave – 153,3, Kauno mieste – 137,8, Šilutės rajone – 132,2, Šiaulių mieste – 128,6.
Kalvarijos, Klaipėdos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse šis rodiklis yra mažesnis, bet į raudonąją C2 zoną jos įtraukiama pagal teigiamą tyrimų procentų dalį.
Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2065.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4412 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9024 mirtys.
