„Žmonės seniai pamatė mitybos ir sveikatos sąryšį. Kiekvienoje mokyklos valgykloje kabo maisto pasirinkimo piramidė – tie sveikos mitybos pagrindai ten yra ir sudėti. Moksliniais tyrimais šiandien yra įrodyta, kad mityba yra sveikatos pagrindas, o sveikata yra vertybė.
Mityba priklauso nuo mūsų pačių – ką mes valgysime ir ką pasirinksime, koks mūsų supratimo lygmuo bus apie maistą ir jo įtaką sveikatai. Mityba kaip sudėtinė gyvenimo dalis veikia sveikatą apie 50 proc. Ji gali stiprinti sveikatą, jei ji sveika, ir žaloti sveikatą, jei maistas yra netinkamas, sveikatai nepalankus, gal ir nesaugus“, – kalba R. Stukas.
Sveiki valgymo įpročiai
Profesorius atkreipia dėmesį, kad nepalankūs sveikatai yra greito maisto produktai, saldumynai, gyvuliniai riebalai, o palankūs – jūros produktai, švieži vaisiai ir daržovės, šviežiai spaustos sultys.
„Reikia rinktis įvairų maistą, iš visų maisto produktų grupių, valgyti prie stalo naudojant įrankius. Tam, kad maistas būtų gerai suvirškintas, reikia neskubėti, valgyti ramiai, ne prie kompiuterio ekrano ir rinktis kiek galima daugiau daržovių. Rekomenduojama, kad prie mėsos ar žuvies patiekalo būtų dviejų rūšių daržovių, iš kurių viena rūšis būtų žalios spalvos. Žalios spalvos daržovės turi mineralinės medžiagos magnio, kuri reikalinga nervų sistemos veiklai, kad žmonės būtų ramesni, nestresuotų“, – sako profesorius.
Jis pabrėžia, kad magnis žmonėms labai reikalingas, o jo galima gauti iš žalios spalvos daržovių.
Ar duoti vaikams saldainių?
R. Stukas pažymi, kad daugelis tėvų laužo galvas, ar duoti vaikams saldainių – juk saldumynai yra mitybos piramidės smaigalyje, rodant, kad jų reikia vengti.
„Reikia duoti, tik nedaug. Saldumynai neturi pakeisti vieno valgymo ar užkandžio, jie yra tik tarp kitko ir jokių būdu nereikėtų valgyti saldainių dideliais kiekiais“, – sako profesorius.
Morka pamokoje
Pašnekovas pažymi, kad tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai vartoja per mažai vartoja daržovių: per dieną reiktų vartoti apie 400 gramų šviežių daržovių ir vaisių, daržovių šiek tiek daugiau nei vaisių, o Lietuvos gyventojai suvartoja 312 gramų šviežių daržovių ir vaisių.
„Būtų gerai, kad moksleiviai į mokyklą atsivežtų nuskustų morkų, tačiau prieš tai mokytojai, kad ir chemijos pamokos metu, aiškindami apie cheminius elementus, pasakytų, kurių medžiagų yra morkoje ir paprašytų mokinių kitą pamoką atsinešti po šviežiai nuskustą morką. Kitos pamokos pabaigoje mokytojas su mokiniais galėtų suvalgyti po morką. Taip mokytojas per pusę minutės gali atlikti didelį darbą“, – kalba R. Stukas, pažymėdamas, kad kalba eina apie jaunesnius mokinius.
Grūdiniai produktai
Profesorius sako, kad žmogui taip pat reikia grūdinių kultūrų, nes jos yra tame pačiame sveikos mitybos piramidės lygyje kaip ir daržovės bei vaisiai.
„Jei valgysi nepakankamai grūdinių kultūrų, negausi pakankami B grupės vitaminų, taip reikalingų žmogaus veiklai, negausi įvairių mineralinių, skaidulinių medžiagų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Per dieną reikia suvartoti apie 20-30 gr. skaidulinių medžiagų, vaikams šiek tiek mažiau. Skaidulų yra tose pačiose morkose, rupių grūdų duonoje ir kituose grūdiniuose, iš miltų pagamintuose kepiniuose.
Trūkstant šių medžiagų, silpnėja žarnyno motorika, gali užkietėti viduriai imti formuotis polipai, didėti vėžio atsiradimo rizika. Skaidulinės medžiagos padeda palaikyti normalią žarnyno mikroflorą“,– kalba jis.
Per daug riebalų ir mažai žuvies
Profesorius pabrėžia, kad lietuviai vartoja per mažai žuvų, todėl jiems trūksta būtino mitybos komponento – polinesočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat lietuviai, R. Stuko teigimu, vartoja per daug gyvūninių riebalų.
„Kartais sakoma, kad vištiena yra neblogas maistas, tačiau ne visi susimąsto, kad, kalbant apie vištieną, omenyje turimas jos raumeninis audinys. Kad ir kaip gražiai atrodytų kepta vištos šlaunelė, mes turime tą odą nuimti, kaip ir visus matomus riebalus, ir valgyti tik raumenį. Vaikams irgi reikėtų įdiegti tai, kad gyvūninės kilmės riebalai, ypač paukštienos riebalai, kurie turi daug cholesterolio, yra tikrai nepalankūs“, – kalbėjo konferencijos „Fizinės, psichinės ir socialinės sveikatos aktualijos šiandieniame pasaulyje“ prelegentas.
Pasaulio sveikatos organizacija, pažymi jis, rekomenduoja, kad sviestas būtų tepamas taip, kad matytųsi duona. Nors sviestas, pažymi R. Stukas, yra vitamino d šaltinis, tačiau kas per daug, tas negerai.
Alyvuogių aliejus
R. Stukas džiaugiasi, kad Lietuvoje sumažėjo gyvūninių riebalų vartojimas ir padaugėjo aliejų vartojimas, iš kurių pats vertingiausias – alyvuogių.
„Alyvuogių aliejaus sudėtyje yra gan daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda subalansuoti sočiąsias riebalų rūgštis ir tai saugo nuo riebalų pertekliaus. Šį aliejų reikia vartoti žalią, o ne ant jo kepti. Juk, kai būna ant aliejaus pakuotės parašyta „šalto“ ar „pirmojo spaudimo“, reiškia, kad gamintojas išsaugojo gerąsias medžiagas ir vitaminus ir kepant sunaikinsime tai, ką gamintojas išsaugojo“, – kalba pašnekovas.
R. Stukas taip pat atkreipia dėmesį, kad jei aliejus apkartęs, jo geriau nevalgyti.
„Jeigu aliejus apkartęs, reiškia, kad jau įvyko oksidacija, susidarė kancerogeninės medžiagos ir toks aliejus padidina vėžio atsiradimo riziką“, – sako jis.
Prelegentas atkreipia dėmesį, kad kokoso riešutų aliejumi irgi nereikėtų piktnaudžiauti, nes jis turi net 92 proc. sočiųjų riebalų rūgščių – daugiau nei kaimiškas sviestas – tokie produktai žmogui tikrai ne į sveikatą.
Profesorius apibendrina, kad, norint maitintis sveikai, reikia keliskart per dieną valgyti duonos ar kitos grūdinės kultūros produktų, riebią mėsą pakeisti liesa, ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena, rečiau vartoti saldumynus, valgyti mažiau druskos ir rinktis kuo natūralesnį maistą, vengiant perdirbtų produktų. R. Stukas pabrėžia, kad reikia vengti rūkymo, kepimo, rafinavimo, skrudinimo ir karšto džiovinimo, nes kuo maistas mažiau apdorotas, tuo jo biologinė vertė didesnė ir mažesnė galima rizika sveikatai.
