VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įspėjo, kad greitu metu galima apskritai nebeturėti, kuo gydyti bakterijų sukeltų ligų.
„Žinoma, dabar Covidas yra pirmoje vietoje, bet turime nepamirši, kad kita didžiulė problema, kuri ir Pasaulio sveikatos organizacijos yra įvardinta kaip globali grėsmė žmonijai, tai yra augantis bakterijų atsparumas antibiotikams. Ir gali atsitikti taip, kad greitu metu apskritai nebeturėsime, kuo gydyti bakterinių infekcijų.
Bakterijos turi tam tikrus mechanizmus, kaip jos išvengia antibiotikų ir jos netgi sugeba apsikeisti genais ir įgauna naujų atsparumų. Ir ypač ligoninėse plintančios infekcijos yra didžiulė problema, nes tie atsparumai būna daugybiniai“, – mokslo ir verslo inovacijoms aptarti skirtoje konferencijoje pažymėjo ji.
Kuria antikūnus, kurie padėtų efektyviau nustatyti atsparumą
Mokslininkė pasakojo, kad šiuo metu tas atsparumas yra nustatomas tradiciniais mikrobiologiniais metodais, tačiau kuriamos naujovės padėtų šią problemą spręsti efektyviau.
„Dabar tai daroma tiesiog „užsėjant“ bakterijas ir žiūrima, kokioje aplinkoje, kokiam antibiotikui esant jos išgyvena arba yra daromi molekuliniai tyrimai, kurie irgi yra gana sudėtingi“, – aiškino A. Žvirblienė.
Imunologė pasakojo, kad šiuo tikslu yra vykdomas programos „Eureka“ projektas, skirtas bakterijų atsparumo antibiotikams nustatymo metodams plėtoti.
„Idėja yra sukurti įrankius, kitaip sakant – antikūnus, kurių dėka būtų galima greitai nustatyti konkrečios bakterijos atsparumą, nes imunologiniai metodai, kurie naudoja antikūnus, jie patogūs, nes gali būti net ir vizualiai greitai atliekami.
Pavyzdžiui, nėštumo testas, kuris yra atliekamas labai greitai, per 15 minučių, tai yra imunologinis metodas, pagrįstas antikūnų naudojimu. Tą principą mes ir planuojame pritaikyti – sukurti antikūnus prieš tuos bakterijų atsparumo veiksnius“, – pasakojo ji.
Pabrėžiama, kad tai bus diagnostika „šalia pat ligonio“ – kai atvažiavus šalia jo bus galima paimti mėginius ir per 15–30 min. turėti atsakymą, kaip bakterijos reaguoja į tam tikrą antibiotiką.
Nors projektas dar tik pradėtas vykdyti tačiau A. Žvirblienė pabrėžė, kad 2023 m. tikimasi sulaukti rezultatų.
Puikios sąlygos užmirštoms ligoms atgimti
Portalas tv3.lt primena, kad medikai jau ne kartą įspėjo, jog klimato pokyčiai, dėl intensyvių kelionių pasidaręs mažas pasaulis, visuomenėje gajos antivakcininės nuotaikos, neteisingas antibiotikų vartojimas šiandien sudaro puikias sąlygas atgimti ir jau, atrodo, pamirštoms užkrečiamoms ligoms.
Kaip minėta, atsparumas antibiotikams yra įvardijama kaip viena iš didžiausių dešimties grėsmių pasaulio sveikatai.
„Žmonės daug metų naudodami antibiotikus (tas pats tiktų kalbant ir apie antivirusinius vaistus) pradeda susidurti su naujomis problemomis. Mikroorganizmai turi tokią savybę: jei turi galimybę plisti ir daugintis, jie tą ir darys. Ir tiriant bakterijas aiškiai matosi, kad jos įgyja atsparumą antibiotikams greičiau nei šie sukuriami.
Be to, gyvulininkystėje sunaudojama daugiau nei 50 proc. visų pasaulio antibiotikų, bet tie patys antibiotikai, tie patys mikroorganizmai gali būti ir gyvuliams, ir žmonėms“, – yra sakęs prof. Saulius Čaplinskas.
Kaip vieną iš pavyzdžių kalbėdamas apie bakterijų atsparumą antibiotikams ULAC vadovas pateikė situaciją dėl tuberkuliozės.
„Puikiai matome, kas atsitiko, kai iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio tuberkuliozei gydyti. Lietuvoje, kaip žinome, yra vieni prasčiausių sergamumo tuberkulioze rodikliai, ypač vaistams atsparios ir daugybinės tuberkuliozės.
Tačiau juk vaistams atspari tuberkuliozė neatsirado iš niekur, ją sukėlė patys žmonės neteisingai vartodami antibiotikus, nesilaikydami režimo. Tas pats gresia ir kalbant apie kitus mikroorganizmus, ypač pavojinga, kad jie paplis gydymo įstaigose. Prognozuojama, kad tai bus didelis iššūkis ateityje“, – aiškino pašnekovas.
Kartu jis pridūrė, kad užkrečiamųjų ligų pavojus kyla ir dėl oro, vandens taršos, netinkamo maisto.
„Vis pabrėžiame, kad būtina tinkama tiek šalto, tiek karšto vandens temperatūra tiekimo sistemoje ir to kontrolė. Kitu atveju prasidės legioneliozės atvejai, galima atsiminti, neseniai dėl to buvo fiksuojami ir pavieniai mirties atvejai“, – priminė S. Čaplinskas.
