Sigitas Stasaitis-sis pilietis matosi yra visiskas idiotas-prie ko cia sakalauskas.kaip tokie debylai patampa zurnalistais neimanoma nuspeti.asilas ir tiek...

Netikiu niekaip, kad Jonaitiene paliepe dukrai eiti miegoti, o ta maistaujanti paaugle nuolankiai nuejo ir ta pacia minute uzmigo mirtinu miegu. Yra absoliuciai logiska ir suprantama Jonaitienes paskutine versija, kad tie vaikai zaide prisismaugdami virve, kas yra populiaru tarp paaugliu. Tai labai senas "zaidimas", dar savo paauglysteje pries kokius 35 metus puikiai apie ji zinojau. Juk Alma save realizavo susirasdama tikru ar tariamu meiluziu. Tai kam jai tuos savo vaikus zudyti? Juk tikrai mylejo juos. Na, tik nereikia sakyti, kad nuzude del to, kad Jonaitis su jais futbola zaide. Neabejoju, kad jei jau ka ir butu sumaniusi Alma zudyti, tai tik Jonaiti. Bet nemanau, kad jai net tokia mintis butu sovusi. Biskuti nejauku, kad moteris nuteista iki gyvos galvos, o tiek neaiskumu aplink ta jos byla...

Man visa ši istorija labai panaši į vengrų klasiko Deže Kostolanio romaną "ANA Edeš ".
Kaimo mergaitė,pamotės išginta tarnauti,patiria pastovias patyčias iš jos jausmų ir žmogiško orumo.Ana be atvangos dirbanti mašina,neturinti teisės į jokį savo asmeninį gyvenimą.Anos nusikaltimą[nužudo šeimininkus]autorius vaizduoja kaip stichišką trypiamų niekinamų jausmų išsiveržimą,kaip žiaurų ir kerštingą ,bet gyvenimo aplinkybių padiktuotą ,priverstinį savigynos aktą.
Žinoma,šis aklas maištas-apgailėtinas,bejėgiškas.Ana -ne kovotoja,ne herojė,ji tik nelaimingas ,pervargęs,ilgos ir lėtos kankynės neištvėręs žmogus.Gėrio,šviesos,meilės ilgesys kviečia kitus-kovotojus,apginti paprastą ,silpną žmogų.
Visa ši istorija simbolizuoja viešpataujančią veidmainiškumo ,beširdiško egoizmo,moralinio trūnijimo atmosferą.

Tai, kad ji nuteistoji neduoda tau teisės ją įžeidinėti. Nejučiomis pats sau prisidedi prie to, kad tokių jonaitienių būtų daugiau.

Ną kad Jonaitienei nustatytas asmenybės sutrikimas tai gal ir ne jos kaltė.Bet kaip suprasti tuos šlykštynes žurnalistus,kurie iš šito daro šou.Toks suskis Bružas iš"abipus sienos",valandą laiko mala šūdą ir žada žiūrovams naujus ptitrenkiančius faktus,nieko naujo nepateikdamas,tik tos ekshibicionistės svaičiojimus.Ir visas tas melas skirtas tik tam,kad užpildyti tarpus tarp reklamų bet kuo,kad tik išlaikyti kvailinamo vartotojo dėmėsį.Ar kada nors žiniasklaida taps morali,ko jie patys pastoviai reikalauja iš mūsų?

Gal Balsas ar Akistata galetų plačiau priminti tą Sakalausko istoriją? Kažkaip lyg pro miglą tas faktas man...

Ant autoriaus cia vaziuoja tik tie, kurie nemoka skaityti. Taigi ne su Almute lyginamas Sakalauskas, o atgarsi Lietuvoje sukele atvejai. Skaitydavau Sigito straipsnius ir "Extroje", ir "Lietuvos ryte" - tokio zurnalisto daug kam pavydeti! Ir isknisa gerai, ir pateikia idomiai.

Drįstu lyginti Sakalauską su Jonaitiene-Bružaite. Kaip ir sakiau, motyvai ir priešistorė visiškai identiški. Skiriasi tik politinė potekstė. Dar galima lyginti su patyčių aukomis, kurios iššaudo keliasdešimt bendraamžių ir mokytojų, visiškai nebūtinai tuos, nuo kurių tiesigiai nukentėjo. Jonaitienės-Bružaitės atveju tai situacija būtų analogiška, jei vaikų darželiuose dirbtų vergės, o ne auklėtojos. Kaži, ar ten galėtum saugiai palikti vaiką.

"ginantiems Sakalauską
2009-05-08 11:29:55
taip, Sakalauskas iššaudė jį kankinusius vyresnius kareivius, bet klausimėlis - kodėl jis paprasčiausiai ne pabėgo, o pirma iššaudė visą kuopą + niekuo dėtą vagono palydovą ir tada vis vien pabėgo? Tai normalaus žmogaus poelgis? Jei tave žemina, tai reikia surengtįi masines skerdynes? "

Jei jis būtų pabėgęs, būtu baudžiamas už pabėgimą, tyrimas prieš skriaudikus veikiausiai būtu nepradėtas, tokie atvejai buvo slopinami. Gal A.Sakalauskas ir būtu perkeltas į kitą dalinį, bet su skundiko etikete ir ten gyvenimo nebūtu. Stresinėje būsenoje nerado išeities ir įvykdė kerštą. Ar teko skaityti aprašymą, kaip jis buvo bandomas išprievartauti? Tai neįvyko tik todėl, kad išsigimėlis per anksti nuleido. A.Sakalauską pilnai suprantu, vaikai, skaitykit daugiau spaudos, tai nerašysit vaikiškų samprotavimų.

"1987 metais karys Artūras Sakalauskas išpyškino 8 tarnybos draugus..." Kaip tūlas Sigitas, negerbdamas nepaminėsiu jo pavardės, drįsta sulyginti su savo minimais subjektais A.Sakalauską? Matyt tūlas per daug jaunas,netarnavo SA, o kaip sakoma,jaunystė-paikystė. Man asmeniškai neteko kentėti sovietinės armijos diedovščinos,apsaugojo tik aplinkybės, bet aš mačiau daugelį kankinamų lietuvių, kuriems , deja, galėdavau padėti labai menkai. Ir ne vienas jų prasitarė, kad fronte, pasinaudodamas situacija, iššaudytų nekenčiamus sadistus. Dabar daugelis jų dirba policijoje, verslininkais, vadovais, bet apie savo tarnybą SA neatvirauja, ir nelabai nori prisiminti. Gerbtino atminimo Hubertas Grušnys buvo kelių radijo stočių (M-1, M-1 plius, Lietus) įkūrėjas ir savininkas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos stočių asociacijos viceprezidentas, bet daugelį kartų spaudoje pabrėžė, kad daug teko iškęsti tarnaujant SA. Tiems, kas tai išgyveno, nėra malonu, kai kažkokie sigitai prilygina A.Sakaluską rezonansiniams nusikaltėliams.