Sparčiai didėjantys anglies dioksido taršos tarifai ir visuotinio atšilimo grėsmė skatina technologijas, skirtas fiksuoti ir taupyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (Carbon capture, utilisation and storage (CCUS)). „Credit Suisse Group AG“ specialistų teigimu, CO2 šalinimo iš mūsų visų aplinkos technologijos artimiausiais metais gali pasiekti vertę lygią dviem trilijonams dolerių.
Finansų analitikai prognozuoja, kad jau kito dešimtmečio viduryje išaugs paklausa taršalų šalinimui iš aplinkos, nes iki 2025-ųjų teršimo kvotų kaina išaugs bent dvigubai ir sudarys 118 dolerių už vieną toną (šiuo metu tokios kvotos kainą – apie 64 dolerius už toną).
CO2 kiekio ore sumažinimo technologijos tampa vis labiau populiarios šalyse, kuriose norima pasiekti „nulinį“ šiltnamio efektą sukeliančių taršalų rodiklį. Kai kuriems verslo sektoriams ilgainiui pigiau bus „taupyti“ išskiriamas nuodingas medžiagas, negu gauti leidimą tam tikrai teršimo apimčiai. Tokios technologijos egzistuoja jau kelis dešimtmečius ir yra aktyviai naudojamos pramonėje, tačiau jos vis dar gana brangios. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, cemento ar elektros energijos gamybos atvejais oro valymo kaina sudaro apie 120 dolerių už toną. Tuo metu CO2 valymo iš atmosferos kaina skiriasi, priklausomai nuo gamybos vietos ar įrangos ypatumų.
Naujosios technologijos vis plačiau naudojamos pasaulyje
„Anglies dioksido kainų nustatymas skatina pramonės šakas susirūpinti aplinkos valymo technologija. Augantis CCUS projektų skaičius visame pasaulyje yra svarbus tobulinant šias technologijas, siekiant sumažinti įmonių prisitaikymo išlaidas“, – „Bloomberg“ cituojama Samanta McCulloch, IEA anglies surinkimo ir saugojimo skyriaus vadovė.
Didžiosios Britanijos tyrimų bendrovės „Wood Mackenzie“ duomenimis, planuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimo projektų skaičius nuo 2019 m. visame pasaulyje išaugo šešis kartus iki 300. CCUS technologija jau naudojama Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, diegiama ir Europoje.
Norvegija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija 2021 m. pirmauja tarp visų Europos šalių pagal panašaus pobūdžio ekologinius projektus. „Bloomberg“ analitikų duomenimis, iki šio dešimtmečio pabaigos technologija taps konkurencinga pagal savo kaštus ir padės sumažinti pramonės taršalų kieki 46 proc. iki 2050-ųjų.
