Tado Blindos, „svieto lygintojo“, proanūkis su nerimu širdyje laukė filmo apie garsųjį savo giminaitį. Ar jame nebus iškraipomi jo gyvenimo faktai? Ankstesnėje rašytojų, kinematografininkų kūryboje pastebimi neatitikimai proanūkiui anaiptol nėra malonūs.
Ne toks kaip Vytautas Tomkus
Iš spaudos sužinojęs, kad apie garsųjį „svieto lygintoją“ Tadą Blindą yra kuriamas dar vienas filmas, Ringuvėnuose (Šiaulių rajonas) gyvenantis 68-erių Stasys Stasiulis ėmė spėlioti, kiek svarbūs jo kūrėjams yra šias dienas pasiekę faktai, bylojantys apie Blindos gyvenimą? Ar tai nebus dar vienas kūrinys, garsiojo žemaičio vardą apipinsiantis ir nebūtais dalykais?
Dėl viso to S. Stasiulis negali likti abejingas. Juk Tadas Blinda ringuvėniškiui ne šiaip kažkada gyvenęs „razbaininkas“, tapęs grožinės literatūros, filmų personažu. Tadas Blinda — jo prosenelis.
S. Stasiulis neša ir deda ant stalo pluoštus iškarpų, dokumentų aprašus, nuotraukas. Vardija Blindos dukras, anūkus, proanūkius, pasakoja apie jų gyvenimus. Pasakojant aiškėja gana ryškus giminės medis.
Bet pasakodamas apie Blindą pašnekovas pats vis suabejoja, ar kai kurie mūsų dienas pasiekę pasakojimai yra tikslūs. Jie, eidami iš lūpų į lūpas, kartais susilieja su grožinės kūrybos vaizdais.
Tarp daugelio giminės nuotraukų šiame pluošte svieto lygintojo nuotraukos nėra. S. Stasiulis sako, kad jo nuotrauka buvusi, ją turėjusi mama — Blindos anūkė. Tadas šioje nuotraukoje — su dviem pistoletais prie diržo. Kojos apautos naginėmis.
Tai duodama, tai atimdama finansavimą iš filmų kūrėjų valstybė žlugdo lietuvišką kiną („Tadas blinda. pradžia" kūrėjų archyvo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Sprendžiant iš nuotraukos, Blinda buvęs neaukštas, nestambus. Toli gražu ne toks, koks šį personažą 1972 metais Lietuvos televizijoje sukurtame filme įkūnijęs aktorius Vytautas Tomkus.
Sovietų laikais ta nuotrauka buvusi išspausdinta viename žurnale.
Ji šeimoje neišsaugota — matyt, bus suplėšę vaikai.
Susituokta ne miške
„Filmuose parodo, knygose prirašo visokių nesąmonių“, — kūrinius, vaizduojančius jo prosenelio gyvenimą, įvertina S. Stasiulis. Jam, daug apie Blindą žinančiam ne iš grožinės literatūros, skirtumai, pastebimi tarp gerai žinomų tikrovės faktų ir kūrybos, rėžia akį.
Tadas Blinda buvo ne šiaip mužikėlis, o Luokės seniūnas („starosta“). Buvęs geras pareigūnas, užstodavęs silpnuosius prieš valdžią.
Tėvai — ūkininkai, valdė apie 40 hektarų žemės. Taduką motina labai mylėjusi, iš mažų dienų „leidusi į valias“. 1867 metų sausio 15 dieną ji visą ūkį užrašė Tadui.
Atsisakęs nuplakti prasižengusį valstietį ir pasipriešinęs kunigaikščiui Oginskiui, Tadas buvo priverstas išeiti į mišką.
„Tadas Blinda. Pradžia“ (nuotr. Organizatorių)
Filme parodoma, jog girioje ir atšvęstos Blindos vestuvės. S. Stasiulis purto galva, kad tai — netiesa, ir rodo išrašą iš Luokės bažnyčios santuokų knygos. Joje nurodoma, kad 1867 metų vasario 7 dieną įregistruota Tado Blindos, 20 metų jaunikio iš Kinčiulių kaimo, ir Barboros Viktoravičiūtės, 18 metų merginos iš Jucių kaimo, santuoka. Ji palaiminta dalyvaujant liudytojams, valstiečiui Juozui Viktoravičiui, Aleksandrui Mendzorai, Chšostomui Dangveckiui ir kitiems.
Santuoka vyko Luokės bažnyčioje, ją laimino kunigas Mykolas Monkevičius.
Filme parodomas dirvą ariantis Tado brolis Juozas. Bet S. Stasiulis žino, kad Tadas brolio neturėjo. Juozas Blinda giminėje buvo, bet tai Tado dėdė, tėvo (jo vardas taip pat Tadas) brolis. Jis mokęsis kunigų seminarijoje, bet už kažkokius prasižengimus iš jos buvo pašalintas ir ištremtas į Sibirą.
Kadrai iš filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ („Tauras Films“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Pažiūrėjus filmą atrodo, kad Blinda Luokėje buvo užmuštas praėjus ne tiek jau daug laiko po vestuvių. O iš tikrųjų 29-erių svieto lygintojas žūties dieną (1877 metų balandžio 22-ąją) jau turėjo tris dukras — aštuonerių metų Ievą, penkerių Oną ir mažylę Marijoną.
Našlė gedėjo neilgai
Onos Blindaitės — Vargalienės anūkui S. Stasiuliui iš atminties išplaukia vaizdas, kad jis, dar mažas, su tėvu vaikšto Luokės kapinėse. Jų kampe, kur būdavo laidojami pakaruokliai ir nekrikštytieji, tėvas parodė kapą, ant kurio įsmeigtas sukrypęs kryželis su lentele. Čia esąs palaidotas Tadas Blinda.
Ringuvėniškis pasakoja ir pats abejoja — o gal tas vaizdas vaiko galvoje susidėliojo iš kitų pasakojimų?
Tado Blindos našlė Barbora Blindienė tais pačiais 1877 metais sukūrė naują šeimą. Luokės bažnyčios santuokų knygoje nurodoma, kad lapkričio 21 dieną sutuokti 22-ejų Pranciškus Dauginis, jaunikis iš Paragių, su 26-erių Barbora Blindiene, našle iš Kinčiulių kaimo.
„Juk liko su trim vaikais. O kas žemę dirbs?“ — tokį skubotą našlės žingsnį pateisina jos proanūkis.
Pora susilaukė sūnaus Juozo. Šeima išsikėlė iš Kinčiulių. Kur B. Blindienė — Dauginienė palaidota, S. Stasiuliui nepavykę sužinoti.
Visos trys Blindaitės ištekėjo, užaugino po tris vaikus. Jos palaidotos keletas kilometrų nuo Kinčiulių, Ubiškėje. S. Stasiulis kartą per metus aplanko jų kapus.
Padėjo išvengti partinio bilieto
Garsiojo prosenelio vardas S. Stasiuliui ne kartą savotiškai padėjo sovietmečiu.
Jis, daug metų dirbęs Kuršėnų tarybiniame ūkyje energetiku, vyriausiuoju inžinieriumi, ne kartą buvo raginamas stoti į kompartiją. O jis atsakydavęs: negaliu stoti, nes juk žinote, iš kokios esu giminės. Dar apsivogsiu — tai bus visiems negražumas.
Kartą vienas partkomo instruktorius į tokius atsikalbinėjimus atsakęs, jog dabar Blinda giriamas. Atseit, tokia giminystė — ne kliūtis.
Vis dėlto taip lyg rimtai, lyg juokais atsikertant, svieto lygintojo proanūkiui partinio bilieto pavyko išvengti.
Algimantas BRIKAS
