Pro memoria konstitucinei daugumai taip tyliai ir ramiai numirusiai Lietuvos politinėje padangėje, neapraudotai nei politikų, nei politologų, nei tuo labiau paprastų piliečių, gal net ir nežinančių kas ta konstitucinė dauguma Seime ir svarbiausia, kam ji reikalinga ar nereikalinga. Daug triukšmo ir didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlęs lenkų rinkiminės akcijos vadovo V.Tomaševskio elgesys, pasibaigęs energetikos ministro p. J. Neverovičiaus atleidimu iš užimamų pareigų, plačiai nuvilnijo žiniasklaidoje, šių įvykių peripetijas su pasimėgavimu transliavo visos masinės informacijos priemonės. Šiandieną sąmoningai ar ne, bet beveik niekas nekalba apie tai, kad pasitraukus lenkų rinkiminei akcijai iš valdančiosios koalicijos esminis dalykas yra tegul ir ne strateginės reikšmės turintis valstybei energetikos ministro postas, bet tai, kad valdančioji koalicija patyrė fiasko po kiliminėje kovoje su Daukanto aikšte. Aišku, mums visiems labai svarbu kaip sparčiai vystysis elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, kaip sparčiai judės dujinių jungčių su kaimynais tiesimas, ar pajudės iš mirties taško atominės elektrinės statyba, tačiau ne mažiau svarbu valstybę valdančių institucijų pusiausvyra, kuri realiai ir nulemia šalies politinį-ekonominį-socialinį gyvenimą. Sutinkamai su LR konstitucija mūsų valstybė yra daugiapartinė parlamentinė su kai kuriais prezidentinio valdymo požymiais. Realiame šalies politiniame gyvenime tų požymių stiprumas priklauso nuo institucijos vadovo asmeninių savybių ir ar yra seime konstitucinė dauguma. Konstitucinę daugumą sudaro ne mažiau kaip trys penktadaliai parlamento narių. Mūsų seime tai yra 85 mandatai. Išrinkti į Seimą 33 socialdemokratai, 29 „darbiečiai“ ir 11 „tvarkiečių“ kartu su lenkų rinkimine akcija sudarę koaliciją gavo 86 vietas ir užsitikrino konstitucinę daugumą. Tai reiškia, kad jie (valdančioji koalicija) labai sustiprino savo pozicijas santykiuose su neretai kardinaliai priešingą poziciją strateginių klausimų sprendimuose turinčia ir „ultimatumus“ skelbiančia prezidentūra. Pagal LR Konstitucijos 74 straipsnį 3/5 parlamento narių dauguma gali paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus, tiek balsų reikia norint priimti konstitucinius įstatymus arba prireikus apkaltos proceso tvarka pašalinti iš pareigų prezidentą, seimo narius, Konstitucinio Teismo pirmininką, teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus ar Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus. LR Konstitucijos 88 straipsnis esant reikalui leidžia trims penktadaliams seimo narių konstatuoti, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų. Na, o toliau jau galimos pačios įvairiausios sąmokslo teorijos. Taigi, vienareikšmiškai galima teigti, kad konstitucinės daugumos seime praradimas susilpnino valdančiosios daugumos pozicijas ir atrišo rankas Prezidentei. Dabar bus daugiau galimybių (nebijant apkaltos proceso) nuveikti tai, ką ji žadėjo ir ko su lūkesčiu laukia nemaža dalis Lietuvos gyventojų, energetinio saugumo, kovos su oligarchais, socialinės atskirties mažinimą siedami daugiau su prezidente negu su vyriausybe. Pasitvirtins tie lūkesčiai ar ne parodys laikas, tačiau sustiprėjusias pozicijas patvirtino reakcija, o tiksliau adekvačios reakcijos nebuvimas, į p. D. Valio sugrąžinimą į generalinio prokuroro pareigas. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas p. J.Sabatauskas nedrąsiai užsiminė, kad tam (p. D. Valio sugrąžinimui į generalinės prokuratūros vadovo pareigas) reikėjo seimo sutikimo, tačiau jo balsas taip ir paskendo tyruose, nesulaukęs palaikymo. Lygiai taip pat nesulaukė rimto palaikymo jo (p J.Sabatausko) pasvarstymai, kad dabar po sukeltos avarijos generalinis prokuroras gali būti pažeidžiamas. Praradę konstitucinę daugumą seime valdantieji nesirįžo veltis į mūšį su prezidentūra dėl generalinio prokuroro, reikia tikėtis, kad jis tęs pradėtas reformas ir jų (reformų) naudą kada nors galės pajusti paprasti Lietuvos piliečiai. Dar labiau norėtųsi tikėtis, kad abi institucijos (seimas ir prezidentūra) ateityje tarpusavyje rungtyniaus tik dėl to kas daugiau ir greičiau nuveiks kovoje su oligarchais, stiprinant Lietuvos gynybinį potencialą, energetinį saugumą, socialinės atskirties mažinimą.
Dr.Gintautas Labanauskas
