Dauguma atvejų susiję su smurtu ir įžeidinėjimais, kas, anot organizacijos, yra „šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai“.
Už priverstinio iškeldinimo slypi spaudimas vietos pareigūnams įgyvendinti ekonomikos tikslus ir asmeninis suinteresuotumas.
Toks valdžios elgesys sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, dėl kurio daugelyje šalies miestų vyko protestai.
Visą žemę Kinijoje kontroliuoja valstybė, o įstatymai leidžia vietos valdžiai vykdyti miesto plėtros projektus.
„Amnesty International“ Europos ir Vidurio Azijos programų direktorė Nicola Duckworth sakė BBC, jog sklypai konfiskuojami ir išparduodami dėl to, kad vietos valdžios tokiu būdu siekia sumokėti skolas, susidariusias per ekonomikos nuosmukį.
„Kinijos komunistų partija remia pareigūnus, kurie bet kokia kaina siekia ekonomikos augimo, o žemės naudojimas kelių, gamyklų, gyvenamųjų kompleksų plėtrai yra tiesiausias kelias į tai“, – sakė N. Duckworth.
Anot organizacijos, ši sistema yra atvira teisių pažeidimams, o iškeldintiems asmenims skiriama labai mažai dėmesio - jokių konsultacijų, už būstą sumokama tik maža vertės dalis.