Jau kurį laiką nuostolingai dirbančios Vilniaus viešojo transporto įmonės svajoja apie didesnius įkainius, tačiau miesto valdžia jų pakelti neskuba, esą šis verslas ir neturi būti pelningas.
Pasidomėjusi, ar gana populiarių privačių miesto autobusų paslaugos artimiausiu metu nepabrangs, iš transporto paslaugų teikėjo UAB „Centvalis“ direktoriaus Valdo Mikulėno „Respublika“ sužinojo, kad nuo pačių vežėjų mažai kas priklauso, mat visus įkainius nustatanti miesto savivaldybė, tad ir įmonės gerovė priklauso tik nuo valdininkų malonės.
Pašnekovo įsitikinimu, nepakėlus kainų daugelis privačių vežėjų įmonių tiesiog bankrutuos, tačiau savivaliauti nevalia. „Kaip čia daugiau gali reaguoti? Reaguoti mes neturime teisės, mes turime teisę vykdyti - esame vežėjai vykdytojai, tad mes negalime pasikelti kainų patys, - pabrėžė V.Mikulėnas. - Aišku, mums būtų gerai, jei tai vyktų greičiau, bet kaip jau yra, tai“.
Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vedėjas Kastytis Lubys „Respublikai“ paaiškino, kad viešojo transporto reglamentą numato įstatymai, t.y. Seime priimtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris ir nurodo kiekvieno subjekto teises bei pareigas, o viena iš vežėjų pareigų - neperkopti nustatytų įkainių.
Esą šis nutarimas negalioja tik taksi paslaugoms - tokią pataisą Seimas priėmė 2004 m. Dabar taksi paslaugų teikėjai privalo tik iš anksto pranešti apie savo įmonės teikiamų paslaugų įkainių pokyčius. Visas kitas, t.y. reguliarusis, viešasis transportas priklauso savivaldybių jurisdikcijai ir įkainius esą jiems nustato savivaldybių tarybos.
„Jos (viešojo transporto įmonės - aut. past.) visada norėtų gyventi geriau, ir tai yra natūralus noras, taigi mes susėdę dažnai diskutuojame apie šitą situaciją“, - „Respublikai“ aiškino Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas.
Pasak jo, tokia situacija, kad reguliariajam keleiviniam transportui atėjo tikrai sunkūs laikai, subrendo ne per vienus, o per daugelį metų.
„Nebuvo joms duodama pakankamai pinigų, kad jos bent šiek tiek krutėtų, galėtų gyventi normaliai, tai tos problemos ir susikaupė tokiomis sumomis. Ir šiemet kaip niekada teko skirti 5 mln. litų iš biudžeto nutraukiant nuo kitų sričių, tai čia jau prasideda situacija, subrendusi per daugelį metų“, - aiškino pašnekovas.
„Visame pasaulyje viešasis transportas nemaža dalimi yra teikiamas kaip socialinė paslauga ne komercinėse sferose, taigi valdžios stipriai dotuoja juos: kai kur net 80, 40, 50 proc. - įvairiai. Priklauso nuo valstybių, savivaldybių ir pan. Ir tai turi būti daroma - mes tai turėsime daryti“, - pabrėžė savivaldybės vaidmenį J.Imbrasas.
Tačiau, jo teigimu, bilieto kaina niekada nebus tokia, kad padengtų visuomeninio vežėjo išlaidas: „Šiandien Vilniuje bilieto kaina turėtų būti 5 Lt, kad padengtų vežėjo išlaidas. Savivaldybės turi juos dotuoti, tą mes ir darome“, - aiškino jis.
Pasak jo, šiandien pakėlus autobuso bilieto kainą nuo 1,10 Lt iki 2 Lt ar šiek tiek daugiau, metų efektas būtų tarp 10-15 mln. litų, o tokia suma esą problemos sprendimui jokios įtakos nedarytų.
J. Imbraso teigimu, privatus viešasis transportas apskritai nėra reali idėja - esą ankstesni merai jau buvo užsimoję privatizuoti Vilniaus miesto viešąjį transportą, tačiau pamatė, kad tai prie gero nenuves, tad procesas buvo sustabdytas. Didesnė problema esanti ta, kad įmonėms nebuvo duota pakankamai pinigų, kad jos galėtų išgyventi, o įsisenėjusias problemas spręsti gerokai sunkiau.
