Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetai pastaruoju metu ėmė svarstyti vadinamąjį pilotinį projektą dėl socialinio būsto statybos. Projektui pamatai padėti praėjusių metų pabaigoje Ūkio ministerijoje, kai nepasitarus su taryba pateikta paraiška dalyvauti ilgamečiame socialinio būsto statybos projekte. Pastarojo esmė - privatus investuotojas pastato būstą, o valstybė ir savivaldybė už tai per daugiau nei dvidešimt metų pakloja milijonus.
Garantijos beveik dėl 90 mln. litų
Pagal daugiabučių namų, skirtų socialiniam būstui, statybos ir ūkio priežiūros projektą Alytuje būtų statoma 250 socialiniam būstui skirtų butų. Daugiabučiai namai atsirastų beveik 3 hektarų valstybinės žemės plote, Statybininkų ir Jurgiškių gatvių sankirtoje. Gretimame sklype, kuriame pernai jau pastatytas 40 butų socialinio būsto namas.
Kiek namų būtų pastatyta, šiandien dar neaišku. Tikėtina, kad nuo trijų iki penkių daugiabučių. Viskas priklausys nuo butų skaičiaus juose.
Bet dabar ne tai svarbiausia. Miesto tarybos komitetuose diskutuojama pritarti ar nepritarti vadinamajam pilotiniam projektui. Pilotiniam todėl, kad tokio milijoninės vertės projekto, kurį įgyvendinant dalyvautų viešasis ir privatus sektorius, mieste dar nebuvo.
Vykdant projektą numatyta, kad privatus investuotojas už savo arba skolintus pinigus per vienus-trejus metus pastato socialinius būstus, ketverius-dvidešimt penkerius metus užtikrina jų eksploataciją ir priežiūrą. Nuo ketvirtųjų iki 25 metų privačiam investuotojui mokamas partnerystės mokestis, kuris siektų apie 3 mln. 700 tūkst. litų per metus. Tai būtų valstybės biudžeto lėšos. Taip investuotojui būtų užtikrinama jo pradinių investicijų grąža, nuolatinės priežiūros išlaidos.
Miesto savivaldybė preliminariai kasmet mokėtų 10 proc. partnerystės mokesčio sumos - apie 370 tūkst. litų per metus. Ir šis mokestis būtų mokamas nuo ketvirtų projekto metų lygiomis dalimis 22 metus.
Savivaldybei per tą laiką tektų pakloti apie 8 mln. 200 tūkst. litų, valstybei - per 80 mln. litų.
Jei miesto savivaldybės taryba pritartų šiam projektui, privatus investuotojas įgautų garantijas beveik dėl 90 mln. litų.
Dėl privataus investuotojo būtų skelbiamas konkursas. Kadangi šis projektas savivaldybėje brandinamas jau daugiau nei metus, kas gali paneigti, kad į investuotojo pozicijas nebuvo nusitaikiusios dabar jau buvusio mero Česlovo Daugėlos statybos įmonės.
Gal ir dabar Č.Daugėla neketina užleisti šių pozicijų. Daugiau nei prieš savaitę vykusiame tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto posėdyje, nebūdamas jo nariu, buvęs meras dalyvavo ir pasisakė už būtinybę statyti socialinį būstą pagal minėtą projektą.
Ar turės ką apgyvendinti socialiniame būste?
Aplinkos ir plėtros komitete savivaldybės administracija siūlė socialinio būsto butų sumažinti iki 100. Tačiau protokoliškai pritarta, kad butų atsirastų tiek, kiek numatyta projekte.
Šiemečio sausio pradžios duomenimis, savivaldybėje socialinio būsto laukia beveik 400 asmenų. Savivaldybė kaip socialinį būstą valdo 470 butų ir 340 bendrabučių kambarių. Pastarųjų yra ir laisvų.
Pernai maždaug už 10 mln. litų pastačius 40 dviejų kambarių butų socialinį būstą Statybininkų ir Jurgiškių gatvių sankirtoje, buvo sunku surasti norinčiųjų čia apsigyventi. Butai buvo siūlomi 160 šeimų, kol atsirado pageidaujančiųjų gyventi naujame name.
Miesto taryba nustačiusi 1 kv. metro socialinio buto nuomos kainą mėnesiui - 1 litą 64 centus. Pavyzdžiui, tokio dviejų kambarių buto nuoma per mėnesį atsieina apie 80 litų, plius mokesčiai už komunalines paslaugas. Šiandien Alytuje galima susirasti išsinuomoti butų ir be nuomos mokesčio.
Socialinis būstas, atsižvelgiant į šeimos pajamas, suteikiamas terminuotam laikotarpiui. Pagerėjus šeimos finansinei padėčiai, būstą tenka atlaisvinti.
Iškyla dar ir kitas klausimas, ar ne pigiau valstybei ir savivaldybei kainuotų, jei socialiniam būstui būtų perkami bendrabučių kambariai, butai senos statybos daugiabučiuose. Už 4 mln. litų - numatomą metinį įsipareigojimą privačiam investuotojui pagal minimą projektą - šiandien Alytuje galima nupirkti apie 80 vieno ir dviejų kambarių butų.
Ar ne per didelė prabanga buvo pastatyti namą socialiai remtiniems asmenims Statybininkų ir Jurgiškių gatvių sankirtoje, kur dviejų kambarių butas atsiėjo apie 250 tūkst. litų?
Jei vietiniai politikai palaimins pilotinį projektą, brangus socialinis būstas bus statomas ir toliau. Projekto naudą pajus privatus investuotojas, užsitikrindamas ilgametes pajamas ir darbus sustojusių statybų laikotarpiu.
