Praėjusią savaitę oficialiai pritarusi, kad būtų panaikinta iš biudžeto lėšų išlaikoma Palangos miesto gelbėjimo stotis, kurorto valdžia ir toliau rodo ypatingą dėmesį už poilsiautojų saugumą artimiausias tris vasaras atsakingiems privatininkams. Jų darbo sąlygoms pagerinti žadama išleisti net 5 mln. litų, rašoma antradienio "Respublikoje".
Milijoninė rekonstrukcija
Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė paraišką ir pradėjo įgyvendinti projektą „Palangos miesto gelbėjimo stoties pastato rekonstrukcija Žvejų g.2A, Palanga“. Jo tikslas - rekonstruoti Palangos miesto gelbėjimo stotį.
Projekto vykdytojai tikisi, kad jį įgyvendinus bus pagerintos ir išplėstos minėtos stoties teikiamos paslaugos, sudarytos tinkamos sąlygos gelbėjimo tarnybos darbui ir poilsiui, pasirūpinta didesniu poilsiautojų komfortu ir poreikiais, sudarytos tinkamos sąlygos naudojantis viešojo aptarnavimo paslaugomis.
Paprastai kalbant, bus rekonstruotos ir išplėstos Žvejų gatvės pradžioje esančio kurorto centrinės gelbėtojų stoties pastato patalpos. Paskui jos padidės net 420 kvadratinių metrų.
Šio projekto vertė - 4 960 000 litų. Palangos valdininkai tikisi, kad didžiąją šių pinigų dalį - 3 375 000 - pavyks gauti iš valstybės investicijų 2008-2010 metų programos. Likusi suma bus skirta iš miesto biudžeto. Projekto įgyvendinimo laikas - 2006-2009 metais.
Stoties nebeliko
Įdomiausia tai, kad kol įgyvendinamas šis projektas, nebeliko pačios Palangos miesto gelbėjimo stoties. „Respublika“ rašė, kad praėjusį ketvirtadienį miesto taryba pritarė, jog ši biudžetinė įstaiga būtų panaikinta. Sotis bus likviduota iki šių metų rugsėjo 1 d. Tada darbo neteks 12 žmonių.
Tad miesto biudžeto ir valstybės pinigais įgyvendintais projekto rezultatais galės naudotis ir džiaugtis tik privatininkai - viešoji įstaiga Palangos miesto vandens motociklų klubas. Laimėjęs konkursą jis šią ir dvi artimiausias vasaras bus atsakingas už poilsiautojų saugumą populiariausiame šalies kurorte. Paslaugos miesto biudžetui kainuos 819 tūkst. litų ir bus teikiamos tik per vasaros mėnesius.
Projektas pakibo ore
Pasak ilgamečio Palangos miesto mero, dabartinio tarybos nario Prano Žeimio, kiekvienas privatus asmuo ar įmonė norėtų, kad jai naudoti perduotas turtas būtų rekonstruojamas už valdiškus pinigus.
Tačiau, jo teigimu, pavojus slypi ir visai kitur, nes likvidavus miesto gelbėjimo stotį kilo labai rimta grėsmė, jog šis projektas liks apskritai neįgyvendintas.
„Palanga kartu su Klaipėda, Nida ir Jūrmala jau 3-4 metus dalyvauja bendrame projekte dėl gelbėjimo stočių. Esant dabartinei situacijai, kilo daug abejonių dėl jo sėkmės, nes gelbėjimo funkcijas vykdo ne savivaldybės, o privati įmonė.
Galiu pasakyti, kad šiam projektui skirtas Europos Sąjungos finansavimas pakibo ore ir stotis gali likti nerekonstruota. Europos Sąjungos klerkai nėra kvailiai ir mato, kam perduotas turtas“, - vakar „Respublikai“ sakė P.Žeimys.
Opozicijoje esantys kurorto politikai savo kolegas atvirai kaltina sąmoningu biudžetinės įstaigos - Palangos miesto gelbėjimo stoties - sužlugdymu. P.Žeimio teigimu, tuo suinteresuoti valdžioje esantys politikai ir jų partijos bičiuliai, kurie yra ir Palangos miesto vandens motociklų klubo nariai. Neva klubui ir jo prezidentui Jonui Pirožnikui labiausiai rūpi ne žmonių gelbėjimas, o galimybė paplūdimiuose plėtoti pelningą verslą.
Vytautas Stalmokas, Palangos meras: Man atnešė šį projektą ir, kiek spėjau susipažinti, jis dar nėra patvirtintas. Kai tai bus padaryta, skelbsime konkursą atlikti darbus. Privatininkams gelbėjimo stoties tikrai netvarkome. Ši funkcija priklauso savivaldybei. Mes tik perdavėme jos vykdymą. Vandens motociklų klubas čia dirbs tik trejus metus. Gali būti, kad visai tai nepasitvirtins, arba pasitvirtins. Bet kokiu atveju tai ne privačių asmenų, o Palangos miesto turtas - tvarkysime savo gelbėjimo stotį. Beje, visa tai buvo padaryta mano pirmtako, aš juk meru tapau visai neseniai.
Darius ČIUŽAUSKAS
