Pirmas klausimas, kurį tėvai nori užduoti SAM ministrei: ar įstatymais įteisinus privalomą visuotinį vaikų skiepijimą, nepaskiepyti vaikai į darželius bus priimami? O kaip tada bus su tymų protrūkiu, poliomielito grėsme, ar nepaskiepyti vaikai staiga taps nebepavojingi aplinkiniams?
Akivaizdu, kad loginio pagrindimo tokiuose SAM ministės argumentuose trūksta. Kas už viso to slypi –baisu galvoti. Juk skiepai visų pirma yra farmacijos produktas, nešantis juos gaminančioms kompanijoms kasmetines pastovias, patogias ir labai pelningas pajamas. Preliminariais skaičiavimais, kasmetinė skiepų apyvarta Lietuvoje gali būti apie 20 mln EUR. Akivaizdu, kad Tėvų ir farmacijos lobistiniai pajėgumai labai nelygūs. Asociacija „Objektyviai apie skiepus“ siūlė SAM bendradarbiauti skatinant savanorišką vakcinaciją, užtikrinant objektyvios informacijos apie skiepus sklaidą, atsakant tėvams į jų klausimus, išaiškinant ligų ir vakcinų šalutinių poveikių santykį ir t.t. ir pan. SAM atsakė, kad tokia praktika “nėra įprasta”. Tačiau bendradarbiauti su farmacija, leidžiant bendrus reklaminius leidinius apie skiepus, SAM, kaip rodo praktika, yra visiškai priimtina ir normalu.
SAM nusitaikė į tik apie 3 proc. nepaskiepytų vaikų, skleidžia netikslią informaciją apie Lietuvoje vykstantį dižiulį tymų protrūkį ir gresiantį poliomielitą. Nutylima, kad tymų protrūkis sukeltas suaugusiųjų, o sirgo tik 11 nuo suaugusiųjų apsikrėtusių vaikų. Tik du buvo nepaskiepyti dėl tai atsisakiusių daryti tėvų sprendimo. Visi vaikai persirgo ir pasveiko. Kaip visuotinis vaikų skiepijimas apsaugos nuo suaugusiųjų sukeliamų tymų protrūkių, niekas iš SAM nepaaiškina. Negana to, drįstama tiesiai į žurnalistų kameras teigti, kad Lietuvai iškilo poliomielito grėsmė. Tikriausiai turimi omenyje Rytų Ukainoje užregistruoti du poliomielito atvejai, kuriuos, kaip pranešė Pasaulio sveikatos organizacija , sukėlė nuo oralinės poliomielito vakcinos mutavęs poliomielito virusas. Beje, ar susirgę vaikai buvo paskiepyti nuo poliomielito, informacijos nėra (!). Kaip skiepijimas inaktyvuota poliomielito vakcina nuo nemutavusių poliomielito virusų gali apsaugoti Lietuvos vaikus nuo mutavusio viruso, lieka visiškai neaišku. Svarbu – pažaisti tėvų, žurnalistų, visuomenės emocijomis, įbauginti, suskaldyti ir taip pateisinti savo veiksmus.
Skambiai sakoma, kad Lietuva „neturi teisės“ leisti tėvams neskiepyti savo vaikų. Mes atkreipiame dėmesį, kad pagal daugelį Lietuvos ratifikuotų konvencijų (Bioetikos, Žmogaus teisių, Niurnberbo kodekso ir daugelio kitų teisės aktų) valdžia neturi teisės priversti žmogaus duoti sutikimą bet kokiai medicininei intervancijai. Uždraudimas nepaskiepytiems vaikams lankyti ugdymo įstaigas ir yra ta nelegali priemonė, versianti dalį Lietuvos tėvų duoti sutikimą skiepyti vaikus prieš savo tikrąją valią.
Žiniasklaidoje nuskamba dažnas SAM argumentas, kad tik gydytojas, o ne tėvai, gali nuspręsti dėl vaikų skiepijimo. Tačiau realybė yra tokia, kad retas šeimos gydytojas gali profesionaliai pakonsultuoti tėvus dėl vakcinų sudėties ir galimų šalutinių poveikių. Tiesa yra ta, kad gydytojų mokymo programos skiepų temai skiria nepaprastai mažai laiko, ir visa, ko jie yra mokomi, tai šališkos informacijos, pateiktos farmacijos kompanijų. Negana to, gydytojai, skatinami valstybinės imunoprofilaktikos programos (taip, gauna už vaikų paskiepijimą priedus), nėra suinteresuoti tėvų objektyviai informuoti apie vakcinas, nekalbant jau apie tai, kad juos pačius įstaigos vadovybė užvaikys dėl vos ne kiekvieno nepaskiepijimo atvejo. Reikia gi išnaudoti visas centralizuotai už mokesčių mokėtojų pinigus kasmet perkamas vakcinas. Tėvai su šiomis situacijomis poliklinikose susiduria kasdien. Sutikimas skiepyti pakišamas pasirašyti nieko nepaaiškinus, o uždavus nors vieną klausimą, iškart priklijuojama neatsakingo tėvo etiketė. Pasiskundus šalutiniais poveikiais, Lietuvoje jie masiškai nepripažįstami ir neraportuojami. Užtat Užkrečiamų ligų ir AIDS centras pavyzdingai skelbia gražias ataskaitas, kad skiepų šalutinės reakcijos yra nepaprastai retos.
Labai nedidelė dalis Lietuvos tėvų atsisako skiepyti savo vaikus dėl nepagrįstos skiepų baimės. Didžioji dalis nepaskiepytųjų yra dėl kontraindikacijų, dėl savo vaikų kailiu patirtų šalutinių rekcijų, labai dažnai - dėl neigiamos skiepų patirties pirmam vaikui. Dabar šie tėvai baudžiami, atsisakant jų vaikus priimti į ugdymo įstaigas. Tėvai siūlė ministerijai: įteisinkite, kad, jei vaikai susirgs tomis ligomis, tai mes sumokėsime už gydymą patys. SAM atsakė- bus pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, nes tada ir rūkantys, alkoholį vartojantys asmenys turėtų susimokėti už susijusių ligų gydymą. Bet, kai kalbame apie nepaskiepytų vaikų nepriėmimą į ugdymo įstaigas, konstitucinis lygiateisiškumo principas tampa nebesvarbus. Juk neskiepytų tėvų vaikai lygiai taip pat moka mokesčius ir turi teisę į viešąsias paslaugas.
Didžiulį nerimą kelia toks SAM elgesys, kuris neabejotinai iššauks dar didesnį nesiskiepijimo mastą. Užuot paaiškinę ir pagrindę tėvams imunorpofilaktikos tikslus, priemones, būtinybę, rizikas, SAM eina prievartos ir bauginimo keliu. Lietuvoje jau užaugo karta, didžiąją dalį gyvenimo praleidusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Ir mes tvirtai sakome NE tokiems sveikatos apsaugos metodams, liečiantiems pačią pažeidžiamiausią mūsų visuomenės dalį- mūsų vaikus. Ir esame nepaprastai dėkingi, kad kai kas ten, valdžios struktūrose, mus išgirdo.
