Iš valstybės įvairias pašalpas ir išmokas gaunantys asmenys už šią paramą turi neatlygintinai padirbėti seniūnijos ar miesto labui ir taip bent šiek tiek kompensuoti pagalbą. Tačiau privalomojo darbo programa kol kas nekelia didelio susižavėjimo daugeliui pašalpas gaunantčių asmenų ir kartais tampa tikru iššūkiu savivaldybėms, informuoja “Lietuvos rytas” ir “lrytas.lt”.
Savivaldybių tarybos stengiasi, kad neatlygintinas darbas nenuvargintų paramos gavėjų ir po atliktos pareigos jie galėtų ieškotis nuolatinio darbo. Prieš paskiriant darbo vietą pirmiausiai įvertinamas gaunamos paramos dydis ir nustatoma, kiek valandų per mėnesį asmuo turės neatlygintinai dirbti.
Kauno savivaldybė informuoja, kad neapmokamą darbą dirbantys asmenys miestui atneša daug naudos – ne tik tvarko aplinką, bet ir padeda įvairioms institucijoms. Tačiau privalomojo darbo programa ne visada veikia taip gerai, kaip atrodo.
Pirma, darbams pasitelkiami ne visi paramą gaunantys asmenys. Taip pat būna atvejų, kai reikia nemažai paplušėti, jog būtų surasta tinkama vieta asmeniui – skundžiamasi, jog paskirta užduotis žemina, etc.
Tačiau didžiausia problema išlieka įpratę gauti pašalpas ir visiškai nenorintys dirbti arba nuo alkoholio priklausomi asmenys. Pastarieji darbo vietose pasirodo apsvaigę arba pradeda vartoti alkoholį darbo metu – tai piktina miestiečius ir sukelia seniūnijoms naujų problemų. Tingintys dirbti taip pat pridaro ne mažiau žalos, nes viena iš jų darbo vengimo strategijų – darbo įrankių gadinimas.
Vis dėlto Žaliakalnio seniūnas B. Girdauskas šią visuomenei naudingo darbo programą seniūnijų teritorijose vertina teigiamai. „Pašalpas gaunantys žmonės gali atlikti tą darbą, kurio anksčiau niekas nedarė – pavyzdžiui, rinkti šiukšles prie parduotuvių. Kita vertus, tai ir auklėjamasis darbas, žmogus turi galimybę suvokti, jog ne viskas veltui duodama“, – dėstė politikas.
