Paskutinis atsisveikinimas su Mineapolyje policijos pareigūno uždusintu afroamerikiečiu George’u Floydu.
Privačioje laidotuvių ceremonijoje jo gimtojo Hjustono miesto bažnyčioje dalyvavo daugiau nei 500 svečių. Čia ir vėl netrūko jausmingų artimųjų žodžių, ir raginimų toliau kovoti prieš rasinę nelygybę.
„Tas pareigūnas nerodė jokio pasigailėjimo, kai žiūrėjo, kaip mano dėdės siela palieka kūną. Kodėl mūsų sistema tokia korumpuota? Įstatymai turi keistis. Daugiau jokių neapykantos nusikaltimų. Kai kas sakė, kad Ameriką ir vėl padarys didžią, bet ar kada nors Amerika išties buvo didi?“, – sako George’o Floydo dukterėčia Brooke Williams.
Nors George’as Floydas anksčiau yra ne kartą pakliuvęs į teisėsaugos akiratį ir sėdėjo kalėjime, spalvinga jo praeitis daugeliui nė motais – esą vėliau jis pasikeitė. Tiesa prieš pat lemtingą susidūrimą su policija jis buvo apkvaitęs nuo dviejų rūšių narkotikų, ir sėdėjo prie automobilio vairo, tačiau jo žūtis virto kovos prieš rasinę nelygybę simboliu visame pasaulyje. Tad po ceremonijos bažnyčioje auksinis vyro karstas iškilmingai buvo gabenamas į Perlando miesto kapines. Laidotuvių procesiją stebėjo ir šimtai šalikelėse susirinkusių žmonių.
O štai likus paskutinei myliai iki kapinių, George’o karstas iš katafalko perneštas į baltą karietą – ja iškilmingai tarsi prezidentas, Floydo kūnas pasiekė amžinojo poilsio vietą.
Bet nors George’as Floydas jau palaidotas, kova prieš rasinę nelygybę ir policijos brutalumą Amerikoje tęsiasi. Floydo laidotuvių dieną Jungtinėse Valstijose ir vėl vyko protestai, o demonstrantai toliau reikalavo nutraukti finansavimą policijai. Kol kas nutraukti finansavimo niekas nežada, bet štai Niujorko valstijos valdžia priėmė draudimą, kuriuo pareigūnams valstijoje bus draudžiama dusinti įtariamuosius – jei tokie veiksmai visgi būtų panaudoti, pareigūnams grėstų daugiau nei 15 metų kalėjimo. Tiesa, čia svarstoma ir panaikinti įstatymą, kuriuo nuo visuomenės akių yra apsaugomi pareigūnų nusižengimų įrašai. Patys pareigūnai tai vadina absurdu.
„Politikų žinutė aiški: mes jūsų nemėgstame, negerbiame, nepalaikysime ir norime, kad jūs dingtumėte. Tik taip galiu pavadinti šiuos įstatymo projekto svarstymus. Pareigūnai turės rinktis – ar atlikti savo darbą uoliai ir iki galo, ar minimaliai, kad tik išlaikytų savo darbo vietą“, – pasakoja Niujorko policijos asociacijos vadovas Richard Wells.
Tuo metu Luisvilyje nuiminėjamas aršiai už vergiją pilietiniame Amerikos kare kovojusio Konfederatų pareigūno Johno Castlemano paminklas. Protestų metu jo paminklas virto vandalų taikiniu, nes jis esą primena afroamerikiečiams apie ilgus ir skaudžius vergijos Amerikoje laikus.
Daug aršesnę paminklo atsikratymo operaciją surengė protestuotojai Ričmonde, Virdžinijoje. Štai protestuotojai nuvertė Ameriką atradusio Kristupo Kolumbo paminklą ir tempia jį ežero link. Protestuotojai simboliškai ant skulptūros net padėjo degančią Jungtinių Valstijų vėliavą.
Judėjimų ir prašymų nuimti kontroversiškai vertinamus paminklus pasigirdo ir Jungtinėje Karalystėje. Čia daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko prie Oksfordo universiteto Orielio koledžo ir reikalavo nuimti XIX amžiaus britų kolonialisto Cecilo Rhodes skulptūrą. Šis protestas įvyko po savaitgalio įvykių, kai Bristolyje įniršę protestuotojai nuvertė kito vergų pirklio paminklą ir įmetė jį į Eivono upę.
Tuo metu socialiniuose tinkluose plinta ir vaizdelis iš Meksikos. Čia irgi vyko George’o Floydo mirties įkvėpti protestai prieš policijos brutalumą. Tik čia, Meksikoje, pareigūnai kaltinami nužudę meksikietį Giovannį Lopezą, kai šis buvo sulaikytas dėl kaukės nedėvėjimo, o areštinėje esą buvo sumuštas, o vėliau ligoninėje mirė. Tačiau štai šiame paviešintame įraše matyti, kaip demonstracijos metu brutaliai pasielgia ne pareigūnas, o protestuotojas. Jis ant policininko užpylė degaus skysčio ir vyrą padegė.
Pareigūnas apdegė kaklą ir kairį šoną. Dabar jis sveiksta ligoninėje, jo būklė stabili. O policininką sužalojęs vandalas vis dar ieškomas.
