Šie vainikinės masės išmetimai (angl. Coronal mass ejections, CME) yra plasmos atsiskyrimas nuo Saulės vainiko, dažnai palydimas saulės ugnies blyksnių. Būtent šis procesas paveikia kosmoso orą Saulės sistemoje ir gali sukelti geomagnetines audras.
Vasario 10-ąją Saulės orbiteris buvo priartėjęs kol kas arčiausiu atstumu iki Saulės, apie pusę kelio nuo Žemės, rašoma IFL. Būtent tuo metu ir buvo atlikti Saulės stebėjimai ir užfiksuoti vėliau paviešinti vaizdai.
Nuotraukoms padaryti buvo naudojami net trys koronarografai: „Extreme Ultraviolet Imager“ (EUI), „Heliospheric Imager“ (SoloHI) ir „Metis“. Jiems pavyko užfiksuoti ne vieno, o dviejų CME, kurie buvo išleisti tą pačią dieną, aspektai.
Procesą stebėję JAV mokslininkai tikisi išgauti daug geresnės kokybės Saulės pliūpsnių nuotraukas. „Per pastaruosius 25-erius metus mes supratome, kad su CME vyksta daug dalykų tarp Saulės ir Žemės paviršių“, – pažymėjo JAV laivyno tyrimų laboratorijos Vašingtone mokslininkas Robinas Colaninno.
